„Tai nėra komercinė veikla. Vienuolyne atsirado laisvų kambarių. Mūsų idėja buvo pagelbėti studentams ir kartu padėti išlaikyti vienuolyną“, - kalbėjo Šv. Jono kongregacijos Vilniaus vienuolyne veikiančių katalikų studentų namų „Atsimainymas“ kuratorius brolis Justinas.
Už nuomą gautais pinigais vienuoliai apmoka komunalines paslaugas, dalį lėšų skiria vienuolyno remontui.
Vyskupo Kęstučio Kėvalo teigimu, tai, jog vienuolynai priima ir apnakvindina žmones, susiklostė istoriškai.
„Svečių priėmimas yra vienuolynų tradicija. Anksčiau žmonės atsilygindavo atnešdami dovanų ar ką nors kita Tačiau ateiname į modernius laikus, kai vienuolynai tą tradiciją tęsia, o atsilyginimas už tai - piniginis“, - sakė vyskupas.
K.Kėvalas tvirtino, kad kai kurie vienuolynai yra įforminti kaip juridiniai asmenys ir moka mokesčius. Tie, kuriuose žmonių srautas nėra nuolatinis, tvarkosi per aukų sistemą. Jis sutiko, jog reguliariai svečius priimantys vienuolynai turėtų mokėti mokesčius. Tačiau kartu pažymėjo, kad apmokestinimas apsunkintųjų veiklą, nes tektų registruoti specialias įstaigas.
Katalikų bažnyčia, kaip ir kitos tradicinės religinės bendruomenės, mūsų šalyje atleista nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Taip pat religinės bendruomenės, įskaitant jų įsteigtas viešąsias įstaigas, kaip ir kitos pelno nesiekiančios organizacijos, pelno mokestį moka tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų, kurios nėra skirtos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.
