Dalies vaistų trūkumo ir prieinamumo problemos ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kai dėl tokių kataklizmų kaip pandemija ir karas sutrūkinėjo logistikos grandinės ir pan.
Be to, naujų vaistų prieinamumas buvo apsunkintas milžiniškos vertinimo dėl vaisto kompensavimo laukiančių paraiškų eilės. Ši ištirpo, tačiau šalies finansinis pajėgumas nedžiugina.
Negana to, girdimi nauji įspėjimai. Vaistų gamintojai ragina ruoštis – Europos Sąjungos Tarybai dėl taršos nusprendus apmokestinti farmacijos ir kosmetikos pramonę, šiais metais gali brangi net dažnai vartojami vaistai. Be to, nauji mokesčiai gali sukelti ir vaistų trūkumą.
Lietuva velkasi Europos dugne
Lietuva Europoje pagal inovatyvių vaistų prieinamumą yra sąrašo gale, rodo tarptautinės sveikatos rinkos duomenų tyrimo kompanijos IQVIA tyrimas. Kaip rodo W.A.I.T. (Waiting to Access Innovative Therapies) tyrimas, iš 167 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose pernai sausį buvo 14 vaistų. Tuo metu ES šalių vidurkis – 72 vaistai. Daugiausiai inovatyvių vaistų – net 147 – kompensuota Vokietijoje.
Kalbant apie tai, kiek laiko užtrunka vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašus, duomenys rodo, kad naujas vaistas pacientus greičiausiai pasiekė Vokietijoje – vidutiniškai vos per 47 dienas. Lietuvoje pacientams teko laukti beveik 17 kartų ilgiau – 794 dienas.
Tyrime analizuotas ne tik bendras inovatyvių vaistų prieinamumas, bet ir atskiros jų kategorijos. Viena jų – onkologiniai vaistai. Tyrimo duomenimis, vaistų nuo vėžio laukimo laikas Lietuvoje yra dar ilgesnis nei kitų inovatyvių preparatų. Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergantys asmenys naujų vaistų laukė daugiau nei 2,5 metų – vidutinis laukimo laikas siekia net 924 dienas. Skelbiama, kad pagal šį rodiklį – Lietuva paskutinė tarp visų tirtų valstybių.
Naujajai sveikatos ministrei vaistų prieinamumas – prioritetas
Naujoji valdžia inovatyvių vaistų prieinamumo klausimą pristato kaip vieną iš prioritetinių. Pasak Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, nėra priimtina, kai šalyje prieinami tik 14 iš 167 ES registruotų vaistinių preparatų, kai Latvijoje ir Estijoje prieinama per 30 vaistų, Lenkijoje – 69.
„Naujų ir modernių vaistų prieinamumas Lietuvoje nėra toks, kokio norėtųsi ir kokį jau galėtų sau leisti tokio ekonominio išsivystymo šalis kaip Lietuva“, – konstatavo naujoji ministrė.
Tiesa, kaip ketinama tą užtikrinti, sprendžiant iš Vyriausybės programos, dar sunku suprasti, o į portalo tv3.lt klausimus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neatsakė. Programoje gi randami daugiau aptakūs teiginiai.
Žadama parengti „į paciento poreikius orientuotą vaistų politiką, kurios pagrindiniai tikslai: inovatyvių, efektyvių, taip pat vilties vaistų ir su vaistų vartojimu susijusių paslaugų prieinamumas, kokybiškas ir saugus vaistų vartojimas bei inovacijų, mokslinių tyrimų ir su vaistais susijusių paslaugų plėtra“.
Taip pat – užtikrinti, kad „sprendimai dėl vaistų kompensavimo būtų priimami per įstatymo nustatytą laiką, tobulinti inovatyvių vaistų labai retų sveikatos būklių gydymui kompensavimo sistemą, siekiant geresnio bei savalaikio gydymo prieinamumo“.
Gerų žingsnių yra, bet pacientai tikisi daugiau
Kalbėdama apie vaistų prieinamumą, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringa Čiakienė patikino, kad lūkestis iš naujos valdžios yra didelis.
„Jis padiktuotas susiklosčiusios situacijos, kurią stebime aplinkinėse šalyse ir mums kelia nerimą, kad Lietuvos pacientai turi mažiau galimybių gydytis inovacijomis nei kitų Europos Sąjungos šalių pacientai, kai mūsų ekonominis išsivystymo lygis tikrai nėra prasčiausias iš visų.
Šiais metais tikrai buvo padaryta daug žingsnių, nemažai vaistų pradėti kompensuoti naujai. Tad lūkestis yra, kad ateinančiu periodu nesulėtėtų biurokratinis procesas, kuris pamažu įsivažiavo. Bet labai norėtųsi, kad atitinkamai būtų numatomi finansiniai resursai, būtų labai aiškūs, žinomi rodikliai, į ką lygiuojamės.
Nes visąlaik cituojama, Europos farmacijos politikoje yra apibrėžta, kad pacientai, nesvarbu, kur gyventų, turi turėti panašias gydymosi galimybes, tai ir mes norime, kad Vyriausybė apsibrėžtų, kad lygiuojamės į ES vidurkį dėl inovacijų prieinamumo, tada galima žinoti, ko siekti bendru valstybės lygiu ir kiek lėšų planuoti“, – komentavo ji.
Pasak N. Čiakienės, rinkiminėse partijų programose buvo galima įskaityti daug konkretesnius tikslus, kaip ketinama gerinti situaciją, dabartinėje Vyriausybės programoje gi detalumo liko mažiau.
„Programoje yra tobulintinų dalykų, bet tikimės, kad konkretesnių tikslų bus priemonių plane“, – pridūrė pašnekovė.
Laukia vaistų, kurie keičia gyvenimus
Pasak POLA atstovės, pacientams labiausiai norisi aiškumo, mat informacija apie naujausius vaistus yra prieinama, o jų kompensavimo galimybės lieka miglotos.
„Žmonės domisi, žino, kokie yra vaistai apskritai prieinami – tarp jų ir nauji, gyvenimus keičiantys vaistai. O dabar jie žino situaciją, kad vaistas yra nekompensuojamas, bet neaišku, už kiek laiko jis galėtų būti pradėtas kompensuoti. Tuo metu žinodamas, pavyzdžiui, kad už pusės metų vaistais galėtų būti kompensuojamas, asmuo galėtų priimti motyvuotą sprendimą, numatydamas, kiek tam laikui jam reikia pinigų, juos susirasti. Dabar gi jokio aiškumo nėra“, – konstatavo ji.
Pasak N. Čiakienės, dabar gi yra situacijos, kai komisija priėmusi sprendimą, kad vaistas įtrauktas į rezervinį vaistų sąrašą, tačiau kada bus naujas sprendimas iš to sąrašo vaistą iškelti, aiškumo nėra:
„Štai viena pacientė pasakoja, kad nusipirko vaistų vienam mėnesiui, bet kaina labai didelė, sunku, viena augina du vaikus ir tų situacijų yra labai daug. Dabar dažnai kreipiamasi į paramos fondus, žmonės individualiai priima sprendimus, tad tas žinojimas būtų svarbus.“
Ji konstatavo, kad iš esmės vaistų prieinamumas yra sudėtingas dėl ribotų šalies finansinių pajėgumų ir tas mūsų biurokratinis slenkstis yra labai aukštas.
„Aišku, svarbu įvertinti vaisto efektyvumą. Eilė pagerėjusi, bet nejudame taip, kaip turėtų būti. Tad pasakyti, kad viskas yra puikiai, negalime, atsilikimas yra kelių metų, tad dabar turime pasistengti“, – komentavo POLA direktorė.
Pasak pašnekovės, gamintojui parengti paraišką yra didžiulė investicija, juolab jei matoma iš kitų paraiškų, kad dėl vertinimo vaistai atmetami, jų net nebeteikia:
„Turime pavyzdžių, kai kitose šalyse vaistai kompensuojami, o dėl lietuviškos metodikos nepraeinama, taigi matoma, kad ir vėliau bandant nepraeis, tad paraiškų net neteikia. Kitas dalykas, jei viską atitinka, vaistas yra įvertinamas, praeina biurokratinį mechanizmą, jis iškart nepradedamas finansuoti, o įrašomas į rezervinį sąrašą.
Jis ten guli, kol atsiras pinigų, ateis ligonių kasa ir pasakys – įvykdėme derybas su gamintoju, pasiskaičiavome, kiek pacientų to vaisto reikės ir matome, kad iki metų pabaigos turime biudžetą ir galime pradėti finansuoti. Ir tokie sprendimai gali būti priimami du kartus per metus – po sausio ir po liepos 1 d.“
Iš vaistų gamintojų – raginimas peržiūrėti ir PSD įmokų tvarką
Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvai užimant vieną paskutinių vietų Europoje, patys vaistų gamintojai ragino nedelsti ieškoti sprendimų, vienas jų – peržiūrėti ir didinti įmokas už valstybės draudžiamus asmenis.
„Siekiant panaikinti inovatyvių vaistų neprieinamumo priežastis, reikia spręsti pagrindinę sisteminę problemą – nepakankamą finansavimą. Vienas iš galimų sprendimo būdų yra privalomojo sveikatos draudimo įmokų pertvarka. Apie ją rašoma ir Vyriausybės programoje, kurioje įsipareigojama didinti įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Šios nuostatos įgyvendinimas padėtų spręsti nepakankamo finansavimo klausimą ir didinti inovatyvių vaistų prieinamumą.
Vyriausybė savo veiklos programoje atkreipė dėmesį į prastą inovatyvaus gydymo prieinamumą ir įsipareigojo didinti inovatyvių vaistų prieinamumą, taip pat užtikrinti, kad sprendimai dėl vaistų kompensavimo būtų priimami per įstatymo nustatytą laiką bei vadovaujantis ES teisės aktais.
Šiuos tikslus vertiname teigiamai, tačiau jiems pasiekti būtina parengti detalų įgyvendinimo planą, į kurio ruošimą būtų įtraukiamos suinteresuotos šalys. Kaip asociacija, esame pasiruošę bendradarbiauti rengiant Vyriausybės priemonių planą iškeltiems tikslams pasiekti“, – komentavo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė.
Kol vaistas pasiekia pacientą – ilgas kelias
SAM aiškinimu, naujų vaistų prieinamumą lemia daugybė skirtingų veiksnių, tokių kaip rinkos dydis, valstybės ekonominiai rodikliai, lemiantys finansines galimybes, taip pat farmacinių kompanijų nustatytos vaistų kainos.
Vis tik Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) primena, kad vaisto registracijos nereikėtų painioti su vaisto kompensacija.
„Paskutiniuoju metu viešoje erdvėje itin dažnai kalbama apie tai, kad Lietuvos pacientai, skirtingai nei gyvenantys kitose Europos šalyse, turi prastesnes galimybes gydytis. Pabrėžiama, kad jiems trūksta naujų, inovatyvių vaistų, dėl to neretai kaltinamos įvairios valstybinės institucijos. Tačiau neretai yra painiojamos sąvokas“, – aiškino VVKT.
Pažymima, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), centrinės registracijos būdu privalomai yra registruojamos visos naujos veikliosios medžiagos, skirtos gydyti įvairioms ligoms. Kai vaistas registruojamas centriniu būdu, registruotojas įgyja teisę juo prekiauti visoje ES.
Tačiau toks įregistruotas vaistas nebūtinai bus tiekiamas į Lietuvos rinką. Tai, į kokias šalis vaistas bus tiekiamas, sprendžia ne valstybinės institucijos, o jo registruotojas. Sprendimą, ar tiekti vaistą į Lietuvos rinką ir ar teikti paraišką, kad jis būtų įrašytas į kompensuojamų vaistų sąrašus, jis priima atsižvelgdamas į konkretaus vaisto poreikį, tai yra ligos paplitimą bei pacientų skaičių, taip pat – į situaciją rinkoje, tai yra, numanomą konkurenciją bei pelningumą.
„Sprendimus dėl vaisto kompensavimo lemia šalies ekonomikos rodikliai (pvz., bendrasis vidaus produktas), sveikatos sistemai skiriamų valstybės lėšų dydis, sveikatos paslaugų kaštai ir, be abejonės, kompensavimui teikiamo vaisto kaina. Nauji vaistai yra itin brangūs, tad ribotus išteklius sveikatos sistemai turinčioms šalims svarbu turėti vaisto sukuriamos naudos ir patiriamų išlaidų vertinimo sistemą, leidžiančią priimti objektyviais duomenimis pagrįstus sprendimus“, – nurodė VVKT.
Tai siekiama nustatyti atliekant sveikatos technologijų vertinimą. Jis Lietuvoje atliekamas nuo 2020 metų, tačiau pastaruosius porą metų VVKT buvo itin kritikuojama dėl didelės vertinimo laukiančių paraiškų eilės ir pernelyg lėto paraiškų vertinimo proceso. Neseniai paskelbta, kad situacija yra reikšmingai pasikeitusi ir vertinimo eilės nebeliko.
SAM: 2024 metais 33 vaistai jau tapo prieinami
SAM gi atkreipė dėmesį, kad atlikus gilesnę W.A.I.T. tyrimo analizę paaiškėjo, jog dėl dviejų trečdalių vaistų, įtrauktų į tyrimą, nebuvo pateiktos paraiškos dėl vaistų kompensavimo Lietuvoje.
„SAM vertino 105 vaistus, nes dalis tyrime dalyvavusių vaistų patenka į kelias tyrimo kategorijas ir dubliuojasi galimos vaisto indikacijos (SAM tyrimo metu vertintos ne registruotos indikacijos, bet tai, ar konkrečiam vaistui gauta paraiška ir ar jis yra kompensuojamas). Gauti rezultatai parodė, kad iš 105 vertintų vaistų paraiškos kompensuoti yra pateiktos tik 31 vaistui, ir iš jų kompensuojama 19 vaistų, tai yra 59,4 proc.“, – dėstė ministerija.
Ji pridūrė, kad šiuo metu Rezerviniame vaistų sąraše yra įrašyti 2 vaistiniai preparatai, kurie registruoti 2019–2022 m. laikotarpiu ir patenka į W.A.I.T. tiriamųjų vaistų sąrašą.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad paraiškos gali būti teikiamos visiems registruotiems vaistams, nepriklausomai nuo registracijos datos, o W.A.I.T. tyrime analizuojami tik 2019–2022 m. registruoti vaistai. Komisija 2024 m. laikotarpiu jau yra priėmusi sprendimus dėl 44 vaistų kompensavimo, iš jų 33 jau yra prieinami pacientams ir yra įrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. 2023 m. teigiami sprendimai buvo priimti dėl 26 vaistinių preparatų kompensavimo“, – dėstė SAM.
Įspėja dėl dabartinių vaistų brangimo
Negana to, kad dalies vaistų apskritai stokojama, vaistų gamintojai ragina ruoštis dabartinių vaistų brangimui. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad jau netrukus Europoje ir Lietuvoje brangs dažniausiai gyventojų vartojami vaistai – nuo širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ar epilepsijos. Taip gali nutikti dėl to, kad Europos Sąjungos Taryba dėl taršos, kurią sukelia, pavyzdžiui, į kanalizaciją patekę vaistų ir kosmetikos pramonės gaminiai ar jų liekanos, nusprendė apmokestinti verslą.
Vaistų gamintojų asociacija perspėja, kad dėl tokių sprendimų dažniausiai žmonių naudojami, pigiausi vaistai gali pabrangti kartais. Pacientai gi tikina, kad jau ir dabar vaistų kainos siekia aukštumas, kai kurie medikamentų važiuoja pirkti į kaimyninę Lenkiją.
„Deja, buvo pasirinktos dvi industrijos. Tai yra farmacijos ir kosmetikos industrijos, kurios turėtų padengti atsiradusį naują taršos mokestį, kuris bus skiriamas vandenvalos įrenginių atnaujinimui ir eksploatacijos išlaidoms“, – TV3 Žinioms komentavo vaistų gamintojų asociacijos vadovė Genutė Voverienė.
Kiek konkrečiai padidės medikamentų kaina pasakyti dar sunku, nes mokesčio dydis turėtų priklausyti nuo vaistų pavojingumo klasės bei nuo suvartojama kiekio. Tačiau jau dabar aišku – labiausiai brangti turėtų dažniausiai vartojami, pigiausi vaistai.
„Tai – vaistai skirti širdies kraujagyslių ligoms gydyti, diabetui gydyti, epilepsijai, kurie yra patys populiariausi ir patys plačiausiai naudojami“, – sako vaistų gamintojų asociacijos vadovė Genutė Voverienė.
Pasak jos, gali atsitikti ir taip, kad pačių pigiausių vaistų taršos naikinimas gali būti brangesnis nei tų vaistų pagaminimas. Pavyzdžiui, paracetamolis, kurį vaistinėse galima įsigyti už kelis eurus, gali brangti kartais. Be to, nauji mokesčiai gali sukelti vaistų trūkumą. Esą gali susidaryti tokia situacija, kai verslui neapsimokės į rinką tiekti dalies vaistų.
SAM nurodė girdinti vaistų gamintojų nuogąstavimus dėl naujos direktyvos galimo poveikio vaistų kainoms ir jų prieinamumui. Pasak jos, Lietuva buvo viena iš 16 šalių, kurios derybų metu atkreipė dėmesį į galimą neigiamą direktyvos poveikį.
„Tačiau taip pat turime pripažinti, kad vis dar trūksta tikslių ir pagrįstų skaičiavimų, koks tas poveikis galėtų būti. Direktyvai įsigaliojus, valstybėms narėms duota 30 mėnesių naujoms nuostatoms perkelti į nacionalinę teisę ir išspręsti visus klausimus, susijusius su direktyvos taikymu. Šį procesą koordinuoja Aplinkos ministerija“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Tiesa, Europos Sąjunga naujai direktyvai numatė 30 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį valstybės turės susitvarkyti savo teisinę bazę bei atlikti kitus reikalingus namų darbus. Dėl to kainos vaistinių lentynose pasikeis ne iš karto.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
