Kartu su generolu Josephu Dunfordu JAV gynybos sekretorius per artimiausias savaites greičiausiai turės atlaikyti ne vieną kritinę akimirką. Šis tandemas turi įtikinti prezidentą, kad JAV turi pakankamai karinių priemonių sustabdyti Šiaurės Korėją tuo atveju, jei prasidėtų konfliktas, bei tuo pačiu paaiškinti vadovui, kokia siaubinga nelaimė būtų, jei karas prasidėtų.
Šio klausimo svarba vis auga, kadangi kai kuriuose administracijos departamentuose vis didėja susirūpinimas dėl Kim Jong-Uno veiksmų. Reikšmingų pavyzdžių nereikia ieškoti toli – praėjusią savaitę CŽV vadovas Mike'as Pompeo'us pareiškė, kad „Šiaurės Korėjos grėsmė Amerikai vis auga ir yra didesnė nei bet kada anksčiau“. CŽV padarė išvadas, kad Pchenjanui gali prireikti „vos kelių mėnesių“, kol jie galės pritvirtinti branduolinę galvutę ant raketų, galinčių pasiekti JAV.
Toks vertinimas neabejotinai susijęs ir su praėjusių metų pareiškimais. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris pareiškė, kad karo su Šiaurės Korėja tikimybė auga „kiekvieną dieną“.
Niekas nesako, kad yra tikėtina, jog Kim Jong-Unas puls. Bet jei Pchenjanas paprasčiausiai aiškina, kad gali pulti JAV, tai ką darys JAV? Ką daryti tuo atveju, jei jis paleis raketą su branduoline galvute ir jos taikinys bus tiesiog taškas vandenyne? O tuo atveju, jei jis vykdys atmosferinį branduolinį bandymą? Ar bet kuris JAV prezidentas gali leisti tam įvykti?
Yra vienas rimtas įspėjimas. Jei sankcijos prispaus Kim Jong-Uną taip stipriai, kad jis nebegalės toliau vykdyti savo ginklų bandymų programos, tai gali atitolinti JAV sprendimą ilgam laikui. Tačiau šiuo metu Pentagonas nėra tikras tokia įvykių eiga. J.Mattisas, kalbėjęs kartu su Pietų Korėjos gynybos ministru praėjusią savaitę, teigė, kad Šiaurės Korėja „yra grėsmė visam pasauliui“.
Tiek J.Mattisas, tiek ir J.Dunfordas taip pat visuomet labai atsargiai reaguoja į Valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono pastangas spausti Šiaurės Korėją skelbiant naujas sankcijas.
Tuo tarpu jūrų pajėgų vadas generolas Robertas Nelleris nejaučia poreikio susilaikyti nuo aštrių komentarų. Praėjusią savaitę jis įspėjo Ameriką, kad karas su tokiu priešininku kaip Šiaurės Korėja bus „labai labai judri, fizinė ir žiauri kova, kuriai visi turi būti pasiruošę“.
Nors generolas neminėjo socialiniuose tinkluose pasirodančių JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų grasinimų, jis tvirtina, jog karas su Šiaurės Korėja tikrai nebūtų vien apsikeitimas raketomis. Nellerio pareiškimas gali būti vertinamas ir kaip signalas, jog Mattisui ir Dunfordui nebepavyksta vengti viešos diskusijos šiuo klausimu.
J.Mattisas ir J.Dunfordas dabar ruošiasi ypatingam pokalbiui dėl gynybos biudžeto. Jie turės paaiškinti, kodėl JAV turėtų išleisti dar 500 milijardų dolerių naujiems lėktuvams, laivams ir ginklams įsigyti.
Šią savaitę taip pat laukia pranešimas apie branduolinius ginklus – tikimasi, kad JAV praneš apie poreikį turėti mažo galingumo branduolinius sprogmenis. Toks veiksmas, tikėtina, sukels didžiulę priešišką Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos reakciją. Dėmesio sulaukti turėtų ir D.Trumpo pareiškimai būti pasiruošusiems dėl Rusijos ir Kinijos grėsmės.
Ekspertai yra susirūpinę, kad tokia situacija gali atitraukti dėmesį nuo „kovos prieš terorą“. Vos per praėjusią savaitę Kabule, Afganistane, buvo užfiksuoti trys siaubingi išpuoliai – karinėje bazėje, ligoninėje ir viešbutyje. Tai kelia klausimą, ar tikrai Afganistano valdžia yra pajėgi apsaugoti žmones po to, kai traukiasi jiems 16 metų padėjusi JAV.
