Anot buvusio Rusijos ministro premjero Michailo Kasjanovo, sprendžiant iš paskutinio pusmečio duomenų ir jų analizės, Rusijos ekonomikos ir finansų sistema „temps“ dvejus metus. Pagrindinė problema – ekonomikos diversifikacijos nebuvimas, visiška priklausomybė nuo naftos ir dujų, kuri per pastaruosius dešimt metų išaugo beveik dvigubai, naujienų portalui DELFI teigė M. Kasjanovas.
Buvęs Rusijos vyriausybės vadovas pažymėjo, kad 2015-aisiais infliacija Rusijoje gali siekti net 15 proc., gyventojų pajamos mažės, galimas Rusijos pasitraukimas iš investicijų reitingo.
„Tai reiškia, kad investicijų visiškai nebebus, o vartotojų paklausa bus minimali – atlyginimai nedidės, o gyventojų skolos vis silpnėjančiam bankų sektoriui liks. [...] Vis dėlto sunku pasakyti, po kurio laiko dėl sąskaitų suvedinėjimo tauta paims šakes į rankas – tai kelias į revoliuciją. Rusijoje tokie dalykai vyksta žiauriai“, – kalbėjo M. Kasjanovas.
Artimiausioje perspektyvoje – bankrotų pasiutpolkė
G. Nausėdos manymu, tolesnis Rusijos ekonominės padėties scenarijus – bankų, valstybinių bei privačių įmonių bankrotų virtinė.
„Esant tokiai padėčiai valiutų rinkoje, apsirūpinti kredito ištekliais įmonėms tampa labai sudėtinga. Daugeliui Rusijos bendrovių kredito rinkos yra uždarytos, tačiau tam tikras sumas užsienio valiuta, kurių negali gauti rinkoje arba už didesnę kainą nei anksčiau, jos neišvengiamai turi mokėti. Stringant šiam atsiskaitymo procesui, jau dabar tiek valstybinės įmonės, tiek stambieji energetikos gigantai atakuoja vyriausybę, prašydami pinigų“, – pažymi G. Nausėda.
Ekonomistas mano, kad, jei bus tenkinami tų didžiųjų gigantų finansiniai poreikiai, šalies gerovės ir stabilizavimo fondas tirps labai greitai, o vėliau teks konstatuoti, kad šitos įmonės tampa nemokios.
„Labai lengva matematiškai paskaičiuoti, per kiek laiko tos užsienio atsargos gali išgaruoti. Praėjusiais metais 85 mlrd. dolerių buvo išleista vien tik valiutos palaikymui, jau nekalbant apie kažkokią tikslinę paramą valstybinėms įmonėms. O tai – ketvirtadalis dabartinių užsienio valiutos rezervų, kuriais Rusija disponuoja. Pridėjus dar ir tą tikslinę paramą, kuomet prašoma dolerių atsiskaitymams, bijau, kad M. Kasjanovo prognozė yra ganėtinai tiksli“, – kalba G. Nausėda.
Rusijos gyventojų nepasitenkinimas kils anksčiau?
Tiek M. Kasjanovo, tiek G. Nausėdos nuomone, greičiau nei finansinis krachas Rusijoje gali prasidėti piliečių ir verslo sluoksnių sujudimas.
„Gyvenimas ir verslo padėtis blogės ne po dvejų metų: ji jau labai sparčiai sunkėja. Klausimas, ar gyventojų ir tam tikrų verslo sluoksnių nepasitenkinimas neprasidės anksčiau ir neįgis tam tikrų radikalių formų.
Visuotinai pripažinta, kad Rusijos provincijoje gyvenančių žmonių nuomonė mažai kam rūpi, bet Sankt Peterburge, o ypač Maskvoje gyvenančių žmonių nuotaikos yra labai svarbios valdžiai. Ir jei tik valdžiai nepavyks uždėti apynasrio šitam nepasitenkinimo proveržiui, pasekmės dabartiniam Rusijos valstybės aparatui gali būti pakankamai liūdnos“, – sako ekonomistas.
Gerojo caro vaidmens neatsisakys
Rusijai, anot G. Nausėdos, reikalingos struktūrinės reformos, tačiau jų šalis tikrai nesiims, nes tai turėtų nepageidaujamos įtakos politiniam elitui.
„Demokratijos įgyvendinimas ekonominiame gyvenime turėtų įtakos ir politiniam gyvenimui, kadangi visiškai tobulai įgyvendinti kiniško modelio Rusijai veikiausiai nepavyktų. Tuomet kiltų labai aiški ir pagrįsta tiesioginė rizika dabartinės valdžios, ypač jos oligarchų likimui, o jie šito turbūt norėtų kiek galima mažiau“, – svarsto ekonomistas.
Dabartinis Rusijos ekonomikos modelis, pasak pašnekovo, yra pagrįstas tuo, kad per mokesčius, tiesioginę kontrolę valdžia koncentruoja finansinius išteklius, kuriuos šalis gauna iš naftos ir kitų energetinių išteklių eksporto. Tokiu būdu valdžia atlieka skirstytojo vaidmenį, o šis suteikia jai ekonominę ir politinę galią.
„Jei tik būtų mėginama pereiti prie modelio, kuriame valdžia nustoja vaidinti skirstytojo arba gerojo caro vaidmenį, veikiausiai valdžios kėdės pradėtų labai smarkiai klibėti.
Rusija negali įgyvendinti struktūrinių reformų, ypač per tokį trumpą laiką, ne tiek todėl, kad ji negali apskritai, nes nemoka, o todėl, kad valdžia yra nesuinteresuota tomis struktūrinėmis reformomis“, – sako SEB banko prezidento patarėjas.
Jei nesusišnekės su Vakarais, galės tikėtis tik stebuklo
Vienintelis būdas suvaldyti riedėjimą į visišką krachą, pasak G. Nausėdos, yra santykių su Vakarais normalizavimas, galimybė vėl pasiekti kredito išteklius. Jei taip neįvyks, tikėtis, kad viskas stebuklingai susitvarkys, būtų labai sudėtinga.
„Kritines formas, kurias sunkmetis įgyja Rusijoje, galbūt sušvelnintų staiga į buvusį lygį atsistačiusios arba didžiąją dalį prarastos vertės susigrąžinusios naftos kainos. Tačiau net ir tokiu atveju 2013-ųjų ekonominę gerovę pasiekti būtų beveik neįmanoma. Importas yra gerokai susiaurintas, Rusija patiria ne tik ryškų maisto produktų brangimą, bet ir maisto produktų trūkumą kai kuriuose regionuose, todėl pragyvenimo lygis Rusijoje, net ir atsistačius naftos kainoms, jau būtų kur kas žemesnis“, – kalba ekonomistas.
Tačiau stebuklingo naftos kainos augimo prognozės, G. Nausėdos teigimu, nepasirašytų net ir OPEC vadovai ar kitos naftą eksportuojančios valstybės, kurios pripažįsta, kad grįžimas į status quo yra beveik neįmanomas.
„Išskyrus pasakišką scenarijų, kai stebuklingai išaugtų naftos kaina, kiti scenarijai, neatstačius normalių santykių su pasaulio bendruomene, Rusiją veda link tokios situacijos, šalia kurios 1998-ųjų krizė bus tik našlaitės žiedeliai.
Tai turėtų labai pavojingų padarinių Europai, ypač Rusijos kaimynėms. Tačiau ne tiek ekonominių, nes, manau, kad per importą ir eksportą mes vis labiau izoliuosimės nuo Rusijos, kiek politinių. Tikėtina, kad padaugės karinės agresijos motyvų. Gyventi tokiame regione bus nemalonu ne tik Lietuvai – olandams, belgams, manau, taip pat nebus smagu“, – sako ekonomistas.
