Universiteto vadovo teigimu, taip siekiama apsaugoti intelektinę universiteto nuosavybę. Nevyriausybininkai pabrėžia, kad tokios sutartys neturėtų tapti pretekstu slėpti aktualią informaciją apie instituciją.
Informacija apie šias sutartis socialiniame tinkle pasidalino Seimo narė Aušra Maldeikienė. Ji kreipėsi ir į universitetą, ir į Švietimo ir mokslo ministeriją su klausimu, ar tai – legalu.
A. Maldeikienė: tai ne universiteto, o darbuotojų intelektinė nuosavybė
A. Maldeikienė BNS sakė nesuprantanti, kodėl iš biudžeto lėšų išlaikomos įstaigos darbuotojai yra įpareigojami kažko neatskleisti. Be to, ji įžvelgė riziką, kad taip dėstytojams gali būti užkirstas kelias naudotis savo darbo rezultatais, kai pereis dirbti į kitą darbovietę.
„Kodėl žmogus viešojoje įstaigoje, ne privačiame versle, nedarantis jokių slaptų dalykų, yra verčiamas pasirašyti sutartį, kuri jį pastato į padėtį, kurioje jis netenka savo gebėjimų? Pavyzdžiui, dirbu VGTU, padarau kokį nors planą, studijų programą ir ji tampa jų nuosavybe ir aš nebegaliu ja naudotis? Privačiame sektoriuje už tai yra mokama, ir labai daug, kad aš nekonkuruočiau po to savo žiniomis. Čia nieko už tai nemoka, tiesiog – vienpusė, visiškai akivaizdžiai asimetrinė sutartis“, – piktinosi Seimo narė.
„Tai yra ne jų – ta nuosavybė yra bendra. Mokslas yra bendras. Kieno nuosavybę saugo: universiteto ar universitete dirbančių žmonių?“ – svarstė Seimo narė.
A. Maldeikienė pabrėžė, kad universitete sukuriamas nematerialus turtas yra ne institucijos, o jame dirbančių žmonių nuopelnas, todėl jiems neturėtų būti užkertama teisė juo naudotis.
„Jokios nuosavybės universitetas neturi. Nuosavybė yra žmonių, kurie tą padaro: mokslininkų, dėstytojų, ir taip toliau“, – kalbėjo parlamentarė.
VGTU rektorius: saugome savo turtą
Pasak VGTU rektoriaus Alfonso Daniūno, parengti tokias sutartis planuota jau kurį laiką, jos nėra susijusios su kokiu nors konkrečių įvykiu ar incidentu.
„Kaip ir visose normaliose organizacijose, o ypač universitetuose, intelektinė nuosavybė yra turtas. (...) Normalu yra saugoti tai, ką universitetas turi“, – sakė rektorius.
Jis tikino, kad universitetas šių sutarčių neketina pasitelkti kritiškai darbuotojų nuomonei viešumoje suvaržyti. Nors A. Maldeikienės paviešintame dokumente matyti, kad darbuotojai įsipareigoja neviešinti informacijos apie VGTU mokamą darbo užmokestį, A. Daniūnas teigia, kad tai liečia tik informaciją apie kitų žmonių atlygį, todėl kalbėti apie, pavyzdžiui, savo gaunamą atlyginimą akademikai ir toliau galės.
Jo teigimu, šios sutarties tikslas yra apsaugoti informaciją apie universiteto atliekamus tyrimus, rengiamas publikacijas, kad ji nepasklistų už universiteto ribų anksčiau laiko.
„Universitete dirbantys žmonės kuria inovacijas, vykdo mokslinius tyrimus, rengia studijų programas, akademinį turinį ir kita – visa ši informacija reikalauja daug žinių ir darbo, todėl jos perdavimas kitoms šalims silpnina universiteto konkurencingumą. Konfidencialumo sutartimi universitetas siekia užsitikrinti, kad jo intelektiniai produktai ir nematerialusis turtas būtų tinkamai naudojami ir saugomi“, – teigė rektorius.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad ne visas nemateralusis turtas yra laikomas VGTU intelektine nuosavybe, todėl į kitą instituciją perėję akademikai galėtų ir toliau naudotis savo sukurta medžiaga, „jei ši medžiaga ir joje pateikiama informacija yra viešai prieinama arba turtinės teisės į šį kūrinį nėra perleistos universitetui“.
Į priekaištus, kad sutartys yra vienpusės ir jokių įsipareigojimų dėl darbuotojų neprisiima universitetas, A. Daniūnas teigė, kad įstaigos duomenų saugojimas yra ir joje dirbančių darbuotojų interesas. Be to, universitetas investuoja į savo darbuotojus, suteikia jiems sąlygas dirbti, naudotis universiteto ištekliais, ryšiais ir patirtimi.
Rektorius apgailestavo, kad žmonės, paviešinę sutartis, prieš tai neužėjo pasikalbėti ir išsakyti savo nuogąstavimų asmeniškai.
Ministerija ir nevyriausybininkai: universitetas turi tam teisę
Tiek Švietimo ir mokslo ministerija, tiek už skaidrumą kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ atstovai BNS paprašyti įvertinti sutartis teigė, kad darbdavys turi teisę sudaryti konfidencialumo sutartis.
Tačiau „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovo teigimu, labai svarbu, kaip šios sutartys veiks praktiškai ir ar netaps pretekstu slėpti informaciją.
„Labai svarbu, kad konfidencialumo įsipareigojimas netaptų dingstimi po devyniais užraktais laikyti duomenis, kuriuos norėtume žinoti apie universiteto veiklą, pavyzdžiui, tai neturėtų būti pagrindas universiteto atstovams atsisakyti teikti informacijos apie atitinkamos akademinės kategorijos darbuotojų atlyginimus ar priežastis apriboti galimybes patiems darbuotojams atskleisti savuosius. Juolab, kad ir privatūs verslai jau skelbia savo atlyginimų vidurkius“, – komentare BNS sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murauskas.
Jis svarstė, ar rengiant šia sutartis tartasi su universiteto bendruomene.
„Transparency International“ atstovas pabrėžė, kad būtina išvengti situacijos, kai dėl plačių konfidencialumo įsipareigojimų universiteto bendruomenė bijotų kelti pagrįstus klausimus apie universiteto veiklą tiek jo viduje, tiek viešumoje.
Galimybę sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos reglamentuoja Darbo kodeksas.
