Įkainiai – centais
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas tvirtina, kad Lietuvoje ir Europoje gabenant krovinius klientai taiko atsiskaitymų tvarką už nuvažiuotus kilometrus.
„Tokia sistema yra nusistovėjusi per daugybę metų ir tai yra vienintelis pervežimo kainos apskaičiavimo būdas, kuriuo naudojasi logistikos kompanijos ir krovinių savininkai. Transporto sektoriaus specifika lemia tai, kad nėra kitokios atsiskaitymo sistemos, pavyzdžiui, mes neturime galimybės taikyti fiksuotą paslaugos įkainį. Tad savo paslaugas įkainojame pagal nuvažiuotų kilometrų kiekį, o vieno kilometro įkainis susideda iš kelių dalių – paslaugų įkainių ir kitų kaštų, kurie perskaičiuojami vienam kilometrui“, – aiškina specifiką V. Bučinskas.
Pasak jo, jei Europoje užsakymas pristatomas sėkmingai, šiuo metu už 1 kilometrą nuvežto krovinio Europos keliais klientai moka 1,05-1,10 eurų. Tačiau šis verslas yra gan rizikingas finansine prasme – vežėjas gali „pradirbti“ ir turėti didžiulį minusą.
„Dažnai nutinka taip, kad Europoje suklydę vairuotojai pažeidžia įvairių reglamentų tvarkas, pavyzdžiui, dėl greičio viršijimo ar darbo poilsio režimo. Tuomet tenka mokėti didžiules baudas. Na, o jei yra patiriami eismo įvykiai, kurių metų apgadinami kroviniai ir vilkikai, nuostoliai būna dar didesni“, – pasakoja V. Bučinskas.
Pasak jo, pelningumas šiame centų versle yra 3-5 proc, todėl norėdami lengviau amortizuoti nesėkmingus reisus ir patiriamus nuostolius, vežėjai yra priversti didinti autoparkus, t. y. vilkikų skaičių.
Nuostoliai – keleriems metams
Viceprezidento V. Bučinsko teigimu, jei atsiperkama tik baudomis, kurios gali siekti kelis tūkstančius eurų, pagal užsienio šalies teisės aktus, kuriai reikia jas sumokėti, nuostoliai dar nėra tokie pražūtingi. Jie gali atsipirkti per kelis mėnesius, pusmetį ar metus.
„Kur kas blogiau, jei girtas vairuotojas užsienyje sudaužo ne tik įmonės vilkiką, bet apgadina ir kitas transporto priemones autoįvykio metu. Tai laikoma nedraudiminiu įvykiu ir visus nuostolius turi dengti įmonė, nes iš vairuotojo išieškoti padarytą žalą paprastai nėra galimybės. Be to, tokiais atvejais įmonė gauna regreso tvarka draudimo kompanijoms kompensuoti už kitų apgadintų vilkikų ar mašinų remontą. Nuostoliai būna didžiuliai – siekia net kelioliką ar keliasdešimt tūkstančių eurų“, – sako V. Bučinskas.
Verslui nuostolius padidina ir tai, kad dažniausiai įmonė ir toliau turi mokėti lizingą už vilkiką, kuris avarijos metu suniokotas nepataisomai. Tokiais atvejais įmonė perka naują vilkiką, kuris su priekaba kainuoja nuo 110 tūkst. iki 150 tūkst. eurų. Vadinasi, įmonė moka lizingo įmokas ne tik už nebenaudojamą, bet ir naują vilkiką. Taigi vieno vilkiko padaryti nuostoliai gali neatsipirkti net ir per kelerius metus.
„Ypač tai skaudžiai atsiliepia smulkioms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios turi kelis ar kelioliką vilkikų. Tuomet įmonė nuostolius turi amortizuoti bendrais finansais, kas būna labai skausminga. Didelės įmonės, turinčios šimtus vilkikų, natūralu, kad tokias išlaidas gali lengviau padengti, tačiau mažiesiems rinkos dalyviams tai padaryti itin sudėtinga“, – sako V. Bučinskas.
Pasak jo, tokie nuostoliai mažuosius rinkos dalyvius gali nuvesti, o dažnai ir nuveda, iki veiklos stabdymo ar bankrotų, nes smukiesiems, mažiesiems ir vidutiniams vežėjams kiekvienas euro centas yra pajamos ir apyvartinės lėšos. Retas mažasis turi santaupų, kurias galėtų panaudoti „juodai dienai“. O jei dar vėluoja klientų atsiskaitymai už suteiktas paslaugas – taip patenkama į užburtą ratą.
Užsienyje palankesnės sąlygos
Transporto įmonės „Nordic Trucking Logistics“, kuri dalį veiklos yra perkėlusi į kaimyninę Lenkiją, vadovas Kazimiras Narkevičius sako puikiai suprantantis smulkiuosius, mažuosius ir vidutinius vežėjus, kuriems yra sunku ir kiekviena diena – tarsi išgyvenimas.
„Ne paslaptis kad šiuo metu mūsų vežėjai Europoje dirba už 1,05-1,10 Eur įkainį už kilometrą. Tam, kad lengviau būtų suprasti, kas yra tas 1 euras, reikėtų pasižiūrėti, kokias išlaidas vežėjas patiria. Šiuo metu nė vienas iš politikų, kuris kritikuoja transporto sektorių, nepagalvoja apie tai, koks tai yra centų „biznis“ ir kaip transporto įmonės yra priverstos skaičiuoti, norėdamos išlikti rinkoje ir būti konkurencingos su Vakarų Europos, pavyzdžiui, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Olandijos vežėjais“, – tvirtina K. Narkevičius.
Vis dėlto šis verslo sektorius sukuria pridėtinę vertę Lietuvai. Deja, jo teigimu, niekas nepagalvoja, kas būtų, jei visos transporto įmonės iškeltų veiklą iš Lietuvos. Taip pat niekas nevertina ir to, kad yra vilkikų, atsarginių detalių pardavėjai, kurie tiesiog liktų be darbo, o ką jau kalbėti apie Lietuvoje sukuriamas darbo vietas ir sumokamus mokesčius valstybei. Pagal sumokamus mokesčius Lietuvoje – transporto sektorius yra tarp lyderių, lyginant su kitais.
„Lietuvoje periodiškai didinamas koeficientas, kurio nėra jokioje užsienio šalyje, didėja mokesčiai, kasmet brangsta civilinis draudimas, nėra jokio stabilumo ir su bankais lizinguojantis transporto priemones. Būtent todėl vežėjai vis dažniau veiklas perkelia į užsienio šalis, o populiariausia kryptis – Lenkija, kur yra gerokai palankesnės sąlygos verslui plėstis, dirbti, uždirti ir mokėti didesnius atlyginimus vairuotojams. Lietuvoje – labai didelė administracinė našta verslui ir jokių palengvinimų, tik apsunkinimai“, – sako K. Narkevičius.
Centų „biznis“, o vilkikas – kaip butas
K. Narkevičius pateikia apytikslį skaičiavimą, kuris leistų suprasti, kodėl transporto sritis yra vadinama „centų verslu“.
Lentelė. Transporto įmonės vieno vilkiko uždarbis
Bendrovės „Nordic Trucking Logistics“ vadovo teigimu, į šią kilometro kainą nėra įskaičiuota biuro nuoma, administracijos kaštai, valstybei sumokamai mokesčiai.
„Be to, dauguma vežėjų keičia vairuotojus Europoje, juos išsiųsdami važiuoti iki vilkikų mikroautobusais. Tai irgi sudaro nemažai išlaidų, bet, aišku, ne taip nuostolinga kaip fizinis vilkiko siuntimas į Lietuvą. Kartais siunčiame vilkikus ir į Lietuvą, kur gauname už tą patį kilometrą ne daugiau kaip 0,5–0,6 Eur. Taigi iš pateikto pavyzdžio galima matyti, kad tai jau yra nuostolinga veikla“, – sako K. Narkevičius.
Dar sudėtingesnė situacija mokestine prasme bus, kai įsigalios visi mobilumo paketo reikalavimai, kurie dar labiau augins transporto įmonių išlaidas, kai uždirbama tik centais.
Vienas vilkikas, pasak verslininko, per mėnesį sėkmės atveju uždirba iki 500 eurų. Jei nutinka kas nors nenumatyto, kaip dažniausiai būna, pavyzdžiui, avarijos, gedimai, baudos ar tenka naujai pirkti vilkiką, toks vilkikas gali neatnešti jokio pelno artimiausią pusmetį ar dar ilgiau.
„Šiuo metu vilkikai yra pabrangę, jų kaina siekia 90 000 Eur + PVM, o jei pilnos komplektacijos su priekaba – beveik 150 tūkst. eurų. Kitaip tariant, tai yra tas pats, kas nusipirkti 2 kambarių butą Vilniuje ar nedidelį namą ir jį nuomoti. Tik tokiu atveju tai būtų kur kas pelningesnė ir mažiau rizikos turinti veikla“, – skaičiuoja K. Narkevičius.
