Šeimos ūkio skaičiavimai
Utenoje įsikūręs Alvydas Barsteiga verslą pradėjo nuo 200 šinšilų, o dabar jau augina per 2000 jų. Kaip ūkininkas skaičiuoja jų auginimo savikainą? Žinoma, mes pateiksime tik apytikrius duomenis, o planuojantiems šinšilų verslą reikėtų įvertinti daugiau aplinkybių. Jums mielai patars mūsų pašnekovas ir Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacijos (TAGAVA) atstovai.
Vidutinė šinšilos kailiuko kaina Kopenhagos aukcione – apie 146 litus. Pirmais metais užaugintų šinšilų kailiukų kokybė prastesnė, todėl ir jų kaina mažesnė. Kintamosios sąnaudos A. Barsteigos ūkyje – 76 litai vienai šinšilai, taigi, jas atmetus, bus apie 70 litų. Tačiau neužmirškime, kad iš šios dalies dar turime padengti pastoviąsias ūkio sąnaudas.
Ūkininko skaičiavimais, nesamdant darbuotojų ūkio veikla atsipirktų, jei per metus aukcionui pateiktumėte 706 šinšilų kailiukus. Vieno samdomo darbuotojo paslaugos per metus ūkiui kainuoja 40 620 litų, taigi vidutiniškai reikėtų papildomai parduoti 579 kailiukus.
A. Barsteigos duomenimis, viena šinšila per metus atveda vidutiniškai po 2,5 jauniklio. Juos galima užauginti, o kailiukus realizuoti. Taigi bus dirbama pelningai, jei samdomų darbuotojų neturintis ūkis augins 71 šinšilos šeimą, arba 706 šinšilas.
„Kitaip savikainą skaičiuotume, jei ūkininkui nereikėtų investuoti į infrastruktūrą. Pavyzdžiui, ūkininkas, auginantis 20 šinšilų šeimų, – o tiek jų galima auginti apie 10 kv. m ploto patalpoje, – papildomai per metus gautų 14 tūkst. litų“, – skaičiavo A. Barsteiga.
Prireiks nedidelių investicijų
Šinšilos yra žolėdės. Žinoma, ūkiuose šinšilos maitinamos ne tik žole, bet ir specialiais pašarais. „Jų galima įsigyti tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje ar Danijoje. Įskaičius kombinuotųjų pašarų kainą, šinšilai per metus reikės skirti tik apie 27 litus“, – suskaičiavo A. Barsteiga.
Iki realizavimo šinšila auginama 8 mėnesius. Iki tol ji dar spėja atsivesti kelis jauniklius, kurie iki metų galo irgi spėja užaugti. Nors šinšilos retai serga, reikės šiek tiek lėšų skiepams, pjuvenoms garduose, apskritai priežiūrai.
Pasak verslo konsultanto Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. Petro Oržekausko, atsipirkimo laikas priklauso ir nuo pradinių verslo sąlygų. Svarbu, ar jau turite patalpas, ar reikės statyti naujas, svarbu ir nuo kiek šinšilų pradėsite verslą. A. Barsteiga šį verslą pradėjo nuo 200 šinšilų. TAGAVA vadovas Tomas Gailius sako, kad verslą pradėti galima ir nuo 25 šinšilų, t. y. penkių šeimų. Tada per metus tektų investuoti 5000–6000 litų. „Šinšilų auginimas gali būti ne pagrindinis, o papildomas jūsų verslas. Paprastai investicijos atsiperka per 3–5 metus“, – sakė T. Gailius.
Reikia siekti kokybės
Patalpose, kuriose yra šinšilų gardai, turi būti apie 20 laipsnių Celsijaus temperatūra. Pasak A. Barsteigos, temperatūra gali svyruoti nuo 16 iki 22 laipsnių šilumos – tuo šinšilų auginimas skiriasi nuo audinių. Pasak A. Barsteigos, jei temperatūra bus žemesnė nei nurodyta minimali, šinšilos gali pradėti auginti papildomą kailį. Karštą vasarą patalpas reikia vėdinti, nes temperatūrai viršijus 26 laipsnius šinšilas gali ištikti terminis šokas ir jos gali žūti.
Nuo ko priklauso kailiuko kokybė, taigi ir jo kaina? Pasak A. Barsteigos, daugiausia – nuo genetikos, o laikantis reikalavimų augintų šinšilų kailiukai niekada nebus prasti. Kiekybė ar kokybė? Ar verta nagrinėti, kurį tikslą pasirinkti?
„Iš šinšilų kailiukų siuvami itin prabangūs kailiniai, taigi kailiukai turi būti tik labai aukštos kokybės. Prasti kailiukai rinkai nereikalingi. Todėl net neverta skaičiuoti, ar apsimoka siekti kiekybės, ar kokybės“, – sakė A. Barsteiga.
Pasak T. Gailiaus, lietuviai šinšilų augintojai vertinami aukcionuose kaip itin kokybiškų kailiukų tiekėjai. Tačiau į rinką patenka ir prastos kokybės kailiukų, beje, dažniausiai iš Kinijos, kur šinšilos auginamos labai prastomis sąlygomis.
Aukcionai arba tarpininkai
Pasak A. Barsteigos, aukcionui paruošti kailiukus nesudėtinga, tereikia juos nudirti ir išdžiovinti, užkonservuoti. Tiesa, pavyzdžiui, Helsinkio aukcionas priima ir apdorotus kailiukus arba teikia jų apdorojimo paslaugą. Kopenhagos aukcionas superka tik užkonservuotus kailiukus, o kailiukus apdirba specialiai Kopenhagoje įrengti kailių apdirbimo fabrikai.
Aukcionams galima pateikti ir vieną kailiuką, ir tūkstantį jų, o kainą lemia ne kiekis, bet kokybė. Tačiau yra ir kitas pasirinkimas. Pasak T. Gailiaus, Lietuvoje šinšilų kailiukus arba pačias šinšilas superka tarpininkai lenkai bei kroatai. Paprastai jie šinšilų augintojus randa anksčiau, nei toks noras kyla augintojams.
Vertinga mėsa
Šinšilos auginamos dėl kailiukų, tačiau valgoma ir jų mėsa. Kol kas šinšiliena Lietuvoje nepopuliari, tačiau kitose šalyse vartojama. Pasak T. Gailiaus, TAGAVA jau užsakė išsamius šinšilų mėsos tyrimus. Beje, KTU Maisto institutas jau atliko tokio pobūdžio tyrimus ir nustatė, kad šinšilų mėsa labai vertinga. „Tai – dietinė mėsa. Pagal cheminę sudėtį joje mažai cholesterolio, yra daug žmonėms naudingų medžiagų. Su atlikto tyrimo rezultatais supažindinsime vartotojus ir tikimės, kad šinšilų mėsa bus paklausi“, – sakė T. Gailius.
Beje, šiuo metu visą šinšilų mėsą suvartoja jų augintojai. Pasak A. Barsteigos, šinšilienos skonio savybės panašios į vištienos ir triušienos. Pasak KTU Cheminės technologijos fakulteto doc. dr. Rimantės Vinauskienės, šinšilų mėsoje yra 18–20 proc. baltymų ir gerokai mažiau riebalų nei kitų rūšių mėsoje, todėl šis mėsos produktas turėtų puikiai tikti norintiems atsikratyti antsvorio. Šinšilų mėsa yra itin baltyminga. Ji liesesnė nei daugelis kitų ir vertinga savo maistinėmis savybėmis.
Beje, pasaulyje šinšilų mėsa vartojama labai seniai. Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje inkų didikai ne tik puošdavosi iš šinšilų kailiukų pasiūtais kailiais, bet ir valgydavo jų mėsą, nes laikė ją stiprybės šaltiniu. Mūsų dienomis šinšiliena itin populiari Pietų Amerikos bei Azijos šalyse.
