„Socialinio verslo modelį atranda tie, kurie nori ne tik realizuoti savo idėjas, bet ir padėti kitiems. Tokią veiklą renkasi vis daugiau ambicingų žmonių, dažnai tokie, kuriems samdomame darbe trūksta prasmės arba tie, kurie identifikuoja visuomenės problemą ir nori prisidėti prie jos sprendimo“, – sakė socialinio verslo ekspertė ir organizacijos „Reach For Change“ vadovė Baltijos šalyse Jurgita Ribinskaitė – Glatzer.
Ar iš gerų darbų įmanoma uždirbti?
Nors sėkmingų socialinio verslo pavyzdžių Lietuvoje daugėja, šis verslo modelis vis dar dažnai yra painiojamas su socialiai atsakingu verslu.
„Pirmasis visas savo jėgas ir pelną skiria skurdo ir nedarbo, švietimo bei išsilavinimo, sveikatos, aplinkosaugos, lyčių lygybės ir kitoms socialinėms problemoms spręsti. Antrasis vykdo įprastą verslo veiklą, šalia to savanoriškai prisidėdamas prie pasirinktų problemų sprendimo“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.
Kitas mitas apie socialinį verslą, anot pašnekovės, yra klaidingas įsitikinimas, kad jo paslaugos ar produktai turėtų būti nemokami, o veikla – labdaringa.
„Socialinio verslo tikslas yra prisidėti prie pokyčių visuomenėje ir spręsti jai aktualias problemas. Tačiau skirtingai nei nevyriausybinės paramos organizacijos, kurios turi nuolat ieškoti rėmėjų, socialinio verslo įmonės geba uždirbti, pelną toliau investuoti į pokyčius ir išlikti nepriklausomos“, – pasakojo J. Ribinskaitė-Glatzer.
Anot pašnekovės, Lietuvoje jau turime sėkmingai veikiančių ir finansiškai tvarių socialinių verslų.
„Prisiminkime sostinės salotų barą, kuriame įdarbinami iš kalėjimo į laisvę išėję ar narkotinių medžiagų atsisakę žmonės, arba neįgaliųjų atskirties ir nedarbo problemas mažinančią blyninę. Tai tik keli pavyzdžiai iš pelną generuojančių ir tuo pat metu sociumo bėdas sprendžiančių verslų“, – teigė J. Ribinskaitė-Glatzer.
Jaunieji verslininkai, norintys pakeisti pasaulį
J. Ribinskaitės-Glatzer teigimu, socialinio verslo modelis ateityje tik populiarės, nes jis atspindi šiuolaikinio jaunimo, pradedančių ar dar tik būsimų verslininkų, lūkesčius savo veiklai.
„Kiekvienais metais organizuodami socialinio verslo konkursą „Talentas keisti“, sulaukiame vis daugiau jaunų žmonių įsitraukimo. Tūkstantmečio kartai jų veikloje itin svarbi yra prasmė, o uždarbis pagrindiniu tikslu tampa vis rečiau – jaunimas savo darbais nori keisti pasaulį ir kurti vertę visuomenei“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.
Tokias tendencijas rodo ir minėto konkurso partnerės bendrovės „Tele2“ šių metų liepą atliktas tyrimas „Talentų apklausa“. „Domėjomės, kas svarbu ieškantiems darbo – apklausos duomenimis, vienas iš 5 svarbiausių veiksnių, lemiančių darbo vietos pasirinkimą, 20–45 m. amžiaus darbuotojams yra įmonės vertybės ir kultūra. Tai svarbu buvo beveik trečdaliui respondentų“, – sakė Miglė Andrulionytė, „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė.
J. Ribinskaitė-Glatzer teigimu, tokios darbo vietos neradę jaunuoliai nepasiduoda – ją sau susikuria patys.
„Vadinamoji Y karta iš verslo tikisi atsakomybės už visuomenę – tiek iš jo pirkdama prekes ar paslaugas, tiek jame dirbdama. Be to, šie žmonės yra drąsūs, todėl, jei pasiūla jų netenkina – jie keičia ne tik darbą, bet ir rinką: patys kuria trūkstamus startuolius, verslus ir bendruomenes“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.
Pašnekovės pastebi, kad socialinės atsakomybės tematika kartais pasitelkiama kaip reklaminis triukas, todėl vartotojai turi būti budrūs – atsirinkti, kurios verslo organizacijos išties rūpinasi savo aplinka ir žmonių gerove, o kurios tai daro tik rinkodariniais tikslais.
„Nors manipuliacijų socialinėmis temomis išvengti sunku, bent jau jaunoji karta linkusi kvestionuoti verslų pasirinkimus ir geba atskirti „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. Greenwashing) ir kitas socialinės atsakomybės apgaulės formas“, – teigė J. Ribinskaitė-Glatzer. Socialinio verslo konkursą „Talentas keisti“ organizacija „Reach for Change“ rengia drauge su ilgamečiais partneriais telekomunikacijų bendrove „Tele2“ ir televizija „TV3“.
Reprezentatyvią apklausą internetu „Tele2“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Šių metų liepą vykdytoje apklausoje iš viso dalyvavo 735 20–45 metų amžiaus interneto vartotojai.
