Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Apsaugos ir seifų gamybos įmonės skambina pavojaus varpais – esą verslininkai nesiima net minimalių saugumo priemonių, kad, keičiantis valiutai, išvengtų vagysčių. Smulkiųjų verslininkų teigimu, saugomasi pakankamai ir papildomai išlaidauti nėra reikalo. Ekspertai sako – verslininkai lūkuriuoja, nes turi tam priežasčių.
Iš automobilių detalėmis prekiaujančios parduotuvės penktadienio rytą inkasatoriai išvežė nedidelę sumą. Pinigų maišiukai buvo vežami į banką ir saugiai paliekami. Po Naujųjų, kai dvi savaites cirkuliuos ir litai, ir eurai, darbo, inkasavimo ir apsaugos paslaugas teikiančios įmonės sako, bus dvigubai daugiau.
Jų atstovai perspėja verslą saugoti savo pinigus, nes vagys esą tikrai sieks pasinaudoti dviejų valiutų laikotarpiu.
„Smulkiesiems patarčiau dabar pasirūpinti minimaliomis mechaninėmis saugos priemonėmis, tai turėtų būti pritvirtinti seifai. Jokiu būdu jie neturėtų būti nešiojami. Taip pat [reikia pasirūpinti] apsaugine plėvele ant langų ir stiklo. Ir, be abejo, reikia patikrinti signalizacijos priemones“, – pataria „Apsaugos komandos“ generalinis direktorius Algis Iljeitis.
„Įmonės, užsienio kapitalo įmonės, didieji prekybos centrai tam ruošiasi iš anksto, yra užsakomi dideli, saugūs, sertifikuoti seifai. Jie užsakomi didelėms valiutoms laikyti. Privačios įmonės, privatūs žmonės galėtų ir dar labiau susirūpinti“, – teigia „Seifuvos“ direktorius Darius Čereška.
Smulkiųjų verslininkų teigimu, perėjimas prie naujos valiutos – išbandymas verslui, nors ir dabar pinigus jie saugo akylai. Pasak nedidelį juvelyrikos verslą plėtojančios moters, kad išvengtų klastočių, pirks eurų tikrinimo aparatą, imsis kitų saugumo priemonių.
„Mes tikriausiai imsime seifus iš komercinių bankų ir ten laikysime eurus. Ir dabar esame sugriežtinę net ir lito apsaugą. Bet, kadangi esame prekybos centruose, mes jaučiamės saugiai“, – sako prekybos salelės „Katės galerija“ vadovė juvelyrė Eglė Bertulienė.
Ekspertų teigimu, smulkieji verslininkai nesibaimina vagių išpuolių, nes dar neturi didelių eurų atsargų, ir tikisi įstatymų pakeitimų.
„Kaip praneša patys bankai, užsakyta labai nedaug išankstinių eurų – tų eurų, kurie turi būti paskirstyti iki Naujųjų metų. Tas kiekis yra apie 30 proc. planuoto kiekio. Tai reiškia, kad smulkieji verslininkai, didžiąja dalimi tik jie, nusprendė palaukti arba paskutinės minutės, arba palaukti įstatymo pakeitimo, kuris yra užregistruotas, kad jiems nereikėtų grąžos atiduoti eurais, arba nedirbti tas pirmąsias 15 dienų, kai jie privalo priimti litus, o grąžą atiduoti eurais. Galvojome, kad smulkieji pavirs keityklomis, o smulkieji pasakė – ne“, – aiškina ekonomistė Rūta Vainienė.
Euro įvedimas vieniems – nuostoliai, kitiems – proga uždirbti. Manoma, kad daugiausiai užsidirbs informacinių technologijų bendrovės, nes joms teks perprogramuoti visas sistemas.
