Taip jie kalbėjo po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, aptarę poreikį sparčiau didinti išlaidas gynybai.
„Matyt, bus kompleksinis sprendimas iš įvairių mokesčių paketo, tik negalima to daryti labai sektoriniais dalykais, kad neiškraipytume rinkos ekonomikos sąlygų“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Jis taip pat teigė, kad papildomų lėšų pritraukti galima skolinantis iš Lietuvos gyventojų.
„Mes matome dar daug neišnaudotų rezervų viduje – būtent skolinantis iš Lietuvos žmonių, iš Lietuvos verslo, išleidžiant specialius gynybos lakštus, taip pavadinkime, kaip yra su valstybės vertybiniais popieriais“, – kalbėjo V. Janulevičius.
„Tai būtų solidarumo akcija“, – sakė Pramonininkų konfederacijos vadovas.
Gynybos finansavimas – ne tik verslo problema
V. Janulevičius pabrėžė, kad gynybos finansavimas „negali būti vien verslo problema“: „Taip pat labai daug paslėptų dalykų yra, kur mes galime surinkti (lėšas – BNS). Labai daug nenaudojamos žemės, pastatų, kurie kainuoja mums, mokesčių mokėtojams“.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis irgi akcentavo gynybos mokesčio visuotinumą.
„Tai turėtų remtis principu, kad gynyba yra visų klausimas“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
A. Romanovskis taip pat akcentavo, Lietuva turėtų inicijuoti diskusiją Europos Sąjungoje (ES) dėl specialaus gynybos finansavimo mechanizmo. Anot jo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (RRF) galėtų tapti pavyzdžiu bendram ES saugumo ir gynybos finansavimo modeliui.
„Jei mes visi nesiginsime, ES nustos egzistavusi“, – kalbėjo Verslo konfederacijos prezidentas.
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė suprantanti, kad saugumo klausimas yra „labai svarbus“, tačiau ji kritikavo verslo ir dalies politikų idėjas įvesti naujus mokesčius visiems gyventojams.
„Tas būdas ir pasiūlyti planai kamšyti biudžeto skyles arba esant tam tikrai krizei iš karto žvilgtelėti į eilinio piliečio piniginę yra visiškai nepriimtina ir nesąžininga“, – kalbėjo profsąjungų atstovė.
„Nes vos tik kas, paprastas žmogus gali susimokėti daugiau“, – pridūrė ji.
Turėtų prisidėti ir daugiau turintys
I. Ruginienė pabrėžė, kad daugiau prie gynybos finansavimo galėtų prisidėti „didelių pajamų turėtojai“, pavyzdžiui, mokėdami didesnį pelno mokestį.
„Lygiai taip pat PVM nesurinkimas – 800 mln. prarandame kasmet“, – kalbėjo profsąjungų atstovė.
Didesnio finansavimo krašto apsaugai reikia Lietuvai iki 2030 metų planuojant įkurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių, taip reaguojant į Rusijos keliamas grėsmes po invazijos į Ukrainą.
Vyriausybės vadovė I. Šimonytė yra sakiusi, kad kariuomenės plėtros planams reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
