Į Kauno mafijos veterano Henriko Daktaro, kuris šiuo metu laukia daktarų teismo proceso pradžios, pinkles buvo patekę ne tik teisėsaugos pareigūnai, bet ir žinomi anų laikų verslininkai. Tarp jų – buvęs siuvimo bendrovės „Dobilas“ prezidentas, Kauno vicemeras Steponas Vaičikauskas.
Buvęs bendrovės „Dobilas“ prezidentas S.Vaičikauskas teisėsaugai prisipažino, kad sulaukė rimtų perspėjimų iš H. Daktaro parankinių. Vienas jų mojavo pistoletu Eltos nuotr.
1993-iųjų viduryje Lietuvoje siautėjusios mafijos pagrindinis pragyvenimo šaltinis verslininkų reketas – teisiškai vadinamas turto prievartavimu – pasiekė apogėjų. Banditų grupuotėms vadinamąsias duokles – apibrėžtos sumos ar iki 10–15 proc. pelno vienkartines ar periodines išmokas – mokėjo dauguma šalies verslininkų ir įmonių. Ne tik stambių įmonių, bet ir daugelio privačių kioskų savininkai, amatininkai, net asmenys, statantys namus ar nusipirkę užsienio šalyse pirmuosius naudotus automobilius.
Prie reketo ištakų
„Tais laikais visi šalies verslininkai buvo „apmokestinti“, – savaitraščiui „Ekonomikai.lt“ kalbėjo kriminalinės policijos pareigūnai, kuriems per kelerius įtempto darbo metus pavyko sėkmingai atskleisti senus Kauno daktarų, Klaipėdos gaidjurginių, Panevėžio tulpinių gaujų nusikaltimus ir nuo jų nukentėjusius verslo pasaulio žmones. – Bet kokį verslą pradėję asmenys kaipmat susidurdavo su įžūliais skustagalviais „berniukais“. Daugelį verslininkų gąsdindavo reketininkų išpuoliai, tad praėjus kuriam laikui jie sutikdavo su šių diktuojamomis sąlygomis. Nemaža dalis verslu užsiimančių žmonių greitai apskaičiavo, kad labiau apsimoka mokėti duoklę ir ramiai gyventi nei pradėti ilgą teisinę procedūrą, kuri dar neaišku kaip baigsis. Juk tais laikais policijos padėtis buvo tragiška. Besiskundžiančiųjų pareiškimai dažniausiai nuguldavo komisariatų stalčiuose arba seifuose.
Netrukus verslininkai ėmė vadovautis tokia taisykle: jei man gerai sekasi verslas, nematau didelės bėdos banditams sumokėti reikalaujamą procentą.“
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje – mafijos ir reketo klestėjimo laikotarpiu – informacijos tuometinėje spaudoje apie reketuojamus verslininkus buvo gana daug, tačiau retas jų ryždavosi kreiptis į policiją. Tad šalies didmiesčiuose siautėjantys reketininkai jautėsi nebaudžiami, veikė atvirai ir įžūliai, skelbdamiesi aukščiausiąja valdžia, mafija. Tomis dienomis atviras turto prievartavimas buvo pridengiamas siūlant apsaugos, draudimo, „stogo“, saugančio nuo kitų kriminalinių gaujų ir jų narių įtakos ar reketo, paslaugas.
Turto prievartavimo klestėjimo laikais pirmas privatizacijos etapas buvo daromas Kauno Vilijampolėje susiformavusios daktarų gaujos narių rankomis. 1996–1997 metais jiems duoklę mokėjo apie 70 proc. mieste veikiančių įmonių.
Atsivėrė verslo garsenybės
Nepaklusnūs verslininkai, kurie atsisakydavo mokėti duokles, buvo bauginami psichologiniu teroru, įkaitintais lygintuvais, sprogdinimais, padegimais ar kitais teroro būdais.
Šio straipsnio autoriui teko sklaidyti senų daktarų gaujos nusikaltimų bylų tomus, kurie artimiausiu metu bus atversti Klaipėdos apygardos teisme. Tarp dokumentuose minimų liudytojų yra nemažai praeityje skandalingai pagarsėjusių, bet ir iki šiol žiniasklaidos bei visuomenės dėmesiu besimėgaujančių šalies milijonierių.
Tarp jų – ir buvę skandalingojo „Sekundės“ banko veikėjai Saturnas Dubininkas ir Gintaras Dilys.
Padegtos fabriko patalpos
1994-ųjų gegužę, kaip manoma, H.Daktaro nurodymu, daktarų gaujos smogikai buvo atvykę į siuvimo bendrovę „Dobilas“, o vėliau jos prezidentą S.Vaičikauską ir tuometinį akcininką bei Lietuvos taupomojo banko tarybos pirmininką Robertą Preikšą pasikvietė pokalbio į grupuotės buveine tapusį „Vilijos“ restoraną Kaune, Vilijampolėje.
Gaujos šulai reikalavo, kad verslininkai „už apsaugą“ jiems mokėtų 10 proc. pelno. Tais laikais „Dobilas“ per metus uždirbdavo net apie milijoną litų, tad Vilijampolės reketininkai tikėjosi susišluoti apie 100 tūkst. litų.
Tačiau minėti verslininkai nepabūgo daktarų spaudimo ir nesutiko su jų reikalavimais.
1994 metų gegužės 8-osios naktį H. Daktaro aplinkos žmonės atvyko prie „Dobilo“ administracijos patalpų ir apmėtė jas degaus skysčio buteliais.
Po daktarų bosų parankinių išpuolio smarkiai apdegė bendrovės patalpos, buvo sugadinta visa viduje buvusi įranga, tad fabrikui padaryta materialinė žala, kuri tuomet siekė 942 litus.
Stengiasi pamiršti?
Kauno vicemeras socialdemokratas S. Vaičikauskas 2008 metų liepos 4-ąją daktarų bylos tyrėjui liudijo: „Nuo 1986 metų aš vadovavau siuvimo bendrovei „Dobilas“, buvau šios įmonės direktorius, vėliau generalinis direktorius, prezidentas, įmonėje dirbau iki 2007-ųjų. Taip pat buvau ir esu šios įmonės akcininkas. Stambiausias įmonės akcininkas buvo R. Preikša.
1993-iųjų antroje pusėje mane pradėjo reketuoti asmenys, priklausantys Kauno Vilijampolės grupuotei, kuri prisistatė daktarais. Jų asmeniškai nepažinojau ir praėjus tiek laiko negalėčiau atpažinti, bet vienas jų buvo aukštas, stambus, pravarde Siauras. Minėti vyrai reikalavo, kad mano vadovaujama įmonė mokėtų vadinamąją duoklę. Aš jų paslaugų atsisakiau, nurodydamas, kad esu tik įmonės akcininkas ir neturiu įtakos jos valdybai. Tai nebuvo vienintelis reikalavimas. Praėjus kuriam laikui R.Preikša man pasakė, kad reikia važiuoti į „Viliją“ ir pašnekėti su daktarais. Aš bijojau, tačiau nuvažiavau. Ten vėl buvo grasinama, trys ar keturi vyrai reikalavo dalytis įmonės pelnu, vienas iš jų mosikavo pistoletu. Aš nepasidaviau spaudimui, tad išsiskyrėme bloguoju, pradėjau saugotis ir laukiau kokių nors nemalonumų...
Kas ir kokiomis aplinkybėmis padegdavo AB „Dobilas“ patalpas, aš nežinau. Praėjus kuriam laikui nuo padegimų, mieste sutikau H. Daktarą, apie kurį žinojau iš spaudos ir minėto susitikimo „Vilijoje“. H. Daktaras ėjo su kitu man nepažįstamu vyru. Pastarasis tada pasakė, kad girdėjo, jog padeginėjamos AB „Dobilas“ patalpos, ir pridūrė nesitikėti, jog policija kuo nors padės. Minėtas vyras tada parodė rankoje laikomą mobilųjį telefoną ir pasakė, kad paskambinčiau, jei bus nemalonumų. Neskambinau ir vadinamosios duoklės daktarams nemokėjau. Man asmeniškai jokios žalos nebuvo padaryta. Šiuo metu nedirbu AB „Dobilas“, esu tik įmonės akcininkas.“
Pastarosiomis dienomis ne kartą buvo bandoma susisiekti su S. Vaičikausku, tačiau jis abiem mobiliaisiais telefonais neatsakė nei į žurnalisto skambučius, nei į trumpąsias žinutes. Atrodo, vyras nenorėjo plačiau komentuoti beveik 17 metų senumo įvykio.
TIK FAKTAI: Investuoja į nekilnojamąjį turtą
Pastaraisiais metais aukštesnio lygio kriminalinės gaujos nusikalstamą kapitalą investuoja į legalų verslą, dažniausiai per jiems tarnaujančius verslininkus.
Su kriminaline veikla nesusijusių giminių ar kitų asmenų vardu steigiamos legalios įmonės.
Saugu ir populiaru įforminti fiktyvias paskolos sutartis su užsienyje registruotomis kompanijomis (dažniausiai neapkomestinamomis) arba užsienio piliečiais.
Yra duomenų, kad užsienio šalių piliečiai per kriminalinio pasaulio autoritetus investuoja lėšas į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, todėl manoma, kad šie pinigai gali būti gauti nusikalstamu būdu.