Prabangus visureigis, namas užmiestyje, atostogos egzotiškose šalyse ir saldus atsakymas į klausimą, kuo verčiatės. „Aš verslininkas“ – tikriausiai svajoja ištarti ne vienas šiuo metu mokslus kremtantis studentas ar samdomą darbą dirbantis jaunuolis.
Gyvenimas būtų kaip pasakoje apie laimingąją Pelenę: niekas nekrauna papildomų darbų, neprimena rytinių pramiegojimų, o svarbiausia, galima savarankiškai pasirinkti, ką, kada ir kaip nori veikti. Tiesa, ši pasaka turi ir kitų siužeto vingių – investicijos, atsakomybė ir rizika viską prarasti.
Dažnai, kalbant apie verslo pradžią, verslininkais save vadina ir tie, kurie jau išbandė norimą veiklos sritį, ir tie, kurių verslo idėjos tebėra jų galvose, o realių darbų nenuveikta. Jaunimo verslo klubo vadovė Silvinija Simonaitytė kalbėdama apie jaunuolių poreikį semtis žinių apie verslo subtilybes sakė: „Mūsų klubas veikia nuo 2004-ųjų ir dažniausiai į mus kreipiasi studentai, pasitaiko ir moksleivių. Dažniausiai tai verslūs žmonės, kurie jau turi savo verslus arba nori juos pradėti.“
Koks jauno verslininko biudžetas?
Dažnai įsivaizduojama, kad norint pradėti savą verslą būtina iki ausų įklimpti į skolas ir pirmieji du metai bus kupini panikos laukiant, kol į duris pradės belstis kreditoriai. Apie tai, kokioms investicijoms būna pasiruošę jaunieji verslininkai, S. Simonaitytė sakė: „Biudžetas priklauso nuo daugybės dalykų, juk vienokio biudžeto reikės norint teikti, tarkime, automobilių nuomos paslaugas, nes reikės iš kažkur įsigyti pačių automobilių, ir visai kitokia situacija tuomet, jei planuojama teikti konsultacijų paslaugos ar pan.“
Pašnekovės teigimu, matoma tendencija, kad verslai dažniau pradedami siekiant panaudoti turimas žinias ir gebėjimus bei kurti intelektualų produktą, kur kas rečiau pasikliaunama materialiomis investicijomis: „Programavimas, įvairių sričių konsultavimo paslaugos – vieni populiariausių verslų“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad 10 tūkst. įmoka, kuri būtina steigiant bendrovę, dažnai būna sumokama iš skolintų pinigų.
„Palyginus su kitų šalių patirtimi, galima teigti, kad mūsų jaunimas pradeda nuo nulio. Žinoma, pasitaiko tokių atvejų, kad idėja būna puiki ir pavyksta labai greitai pritraukti investuotojų, bet tai jau vadinamosios sėkmės istorijos“, – sakė S. Simonaitytė.
Skolos ir nusivylimas
Pašnekovė teigė, kad itin sunku Lietuvoje sukaupti pradinį kapitalą, net jei verslas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprastas: „Juk norint atidaryti kepyklėlę reikia turėti pinigų miltams ir darbuotojams, o investicijos atsiperka ne taip greitai, kaip norėtųsi, atsiranda skolų ir nusivylimo.“
„Būna taip, kad žmogus ateina turėdamas labai gerą idėją – tuomet pradedamas ruošti verslo planas, įvertinami konkurentai, kaštai ir pan. Bet vėliau paaiškėja, kad jo siūloma idėja neatsiperka. Kitas dalykas, kuris itin žlugdo jauną verslą, tai mokesčių politika. Jauną žmogų reiktų apibrėžti amžiumi ar pirmu verslu, bet būtina kažką daryti ir taikyti lengvatas, kad bent pirmus metus verslo nedusintų“, – kalbėjo pašnekovė ir akcentavo, kad verslo pradžioje žmonės ne tik neuždirba, bet dar ir turi mokėti mokesčius, o juk kažkaip nuo dugno atsispirti reikia.
S. Simonaitytės teigimu, dažnas savo idėją linkęs išbandyti tyliai: „Būna taip, kad galvoje kirba kokia nors idėja, tuomet žmogus ją tyliai pasibando, nudega ir pamiršta. Atsakymų į klausimą, kodėl nudegama, yra ne vienas. Lietuvoje mes neturime verslo kultūros ir daug pradedančiųjų verslininkų susiduria su apgavystėmis: ateini naivus ir pilnas idėjų, gauni užsakymą, jį atlieki, į tai investuoji visus pinigus, bet lieki „išdurtas“ – be pinigų ir be pasitikėjimo“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad Lietuvoje nemažai paprastų nišų, kuriose galima plėtoti verslą, bet viskas daroma gana šabloniškai ir taip žlunga net geros idėjos.
Pašnekovė taip pat akcentavo, kad Lietuvos jaunimui trūksta bendradarbiavimo įgūdžių: „Jei jaunas žmogus nusprendžia imtis verslo, tai daro vienas ir niekam apie tai nepasakoja, nes bijo, kad jo idėją kas nors nugvelbs. Nuo pat pirmų žingsnių atsiradęs nepasitikėjimas kenkia bendrai situacijai: jei nenori bendradarbiauti, nepasitiki – labai sunku viską nuveikti vienam.“
Projektų globa trumpalaikė
Lietuvoje veikia ne viena organizacija ir buvo inicijuotas ne vienas projektas, skirtas skatinti jaunimą imtis verslo. Verslo bendruomenėje šie projektai sukelia įvairių diskusijų: vieni pritardami idėjai sako, kad tokia pagalba jaunimui neabejotinai naudinga, o kitų nuomonę truputį skeptiška: ar gali penkios televizijos laidos padėti „užsukti“ verslą. Nutinka ir taip, kad po daug žadančių konsultacijų jaunieji verslininkai pasibaigus projektams paliekami kapanotis savarankiškai.
„Į mūsų klubą ateina žmonės, kurie yra nusivylę trumpalaikiais projektais, jie tampa konkursų laimėtojais, gauna tam tikras sumas verslo pradžiai, bet likę vieni, jie nelabai žino, ką toliau veikti. Tai aktuali problema, nes žmogus, gavęs paskatinimą, patiki savo jėgomis, o paskui netikėtai paliekamas vienas. Žinoma, niekas nesako, kad jauną verslininką reikia visur vesti už rankos, bet kritiniais momentais pagalba būtina.“
Pašnekovė neslėpė, kad visuomenėje vis dar esama negatyvaus požiūrio į verslininkus: „Kartą vienos paskaitos metu, kur dalyvavo moksleiviai ir mokytojai, manęs paklausė apie mano pačios verslus ir aiškindama aš pabrėžiau, kad pati perku prekes ir paskui jas parduodu. Reakcija buvo dviguba: su moksleiviais kalbėjausi apie eksporto į užsienį galimybes ir pan., o vienos mokytojos reakcija buvo tokia: „Čia ne verslas, o paprasčiausia spekuliacija.“
Ekonomistas: sąlygos verslui palankios
„Swedbanko“ analitikas Nerijus Mačiulis kalbėdamas apie tai, ar po 2008–2009 metų sunkmečio mūsų šalyje palankios sąlygos jaunam, verslui sakė: „Anuomet jos nebuvo labai nepalankios. 2008–2009 metai buvo nepalankūs neefektyviai dirbančioms įmonėms, kurios nepagrįstai padidino sąnaudas klestėjimo laikotarpiu. Jaunam verslui tai buvo gana palankus laikas, nes tam tikrų prekių kainos krito, tapo įmanoma lengviau įsigyti ar išsinuomoti nekilnojamojo turto. Prekių ir paslaugų paklausa tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje tuomet buvo mažesnė. Kalbant apie verslo reguliavimo ir mokesčių aplinką, bendrą ekonominį kontekstą, esminių pokyčių nėra“.
Į klausimą, kas lemia, kad Lietuvos jaunimas yra kur kas mažiau verslus nei kitų Europos Sąjungos šalių, o palyginti su Skandinavija, šis rodiklis skiriasi dvigubai, pašnekovas sakė: „Akivaizdžios priežastys yra dvi. Pirmoji – švietimo sistema. Verslumas yra susijęs su kūrybiškumu, gebėjimu ir noru įvertinus tam tikras aplinkybes imtis rizikos. Mūsų švietimo programos nukreiptos į faktų išmokimą ir atkartojimą, bet ne kūrybiškumo ar kitų verslumui būtinų savybių ugdymą. Kita svarbi priežastis, kodėl jaunimas vangiai domisi verslu, yra tai, kad mūsų šalyje požiūris į verslą yra neigiamas.“
Pašnekovo teigimu, verslininkai dažnai pristatomi kaip žmonės, kurie neteisėtai praturtėjo, išnaudoja darbuotojus ir imasi dar kokių nors neetiškų ir negerų veiklų. „Matydami tokį kontekstą, net ir labai gabūs jauni žmonės nesijaučia motyvuoti imtis verslo, prisiimti riziką ir įsilieti į verslininkų, kurie yra nevertinami, negerbiami gretas“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Svarbu įvertinti savo idėją
„Verslo dažniausiai imasi tie jauni žmonės, kurie yra verslūs, sugeba įvertinti riziką, nebijo jos imtis, pakankamai atidžiai r gerai įvertina savo verslo idėją. Tad galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje proporcija save sėkmingai realizuojančių verslininkų yra didesnė nei kitose šalyse“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie tai, kokius verslo aplinkos privalumus galima įžvelgti Lietuvos kontekste kalbant apie jauno verslo kūrimą, pašnekovas sakė: „Mokesčių aplinka, nekalbant apie jauno verslo skatinimo programas, gana patraukli. Esama tam tikrų nuostatų, kuomet jaunos įmonės už tam tikrus pažeidimus nebaudžiamos, bet tik įspėjamos – jaunam verslininkui tai patrauklu. Pelno mokestis taip pat nėra didelis, galioja verslo mokesčio lengvata įmonėms, kurių metinė apyvarta nesiekia vieno milijono litų.“
Kliūtis – biurokratija
Kalbėdamas apie kliūtis, su kuriomis susiduria jaunas verslas, pašnekovas akcentavo tai, kad įmonę įregistruoti nėra sunku, bet vis dar esama nemažai biurokratinių kliūčių. „Pavyzdžiui, žemės paskirties keitimas gali užtrukti net keletą metų, tad per tą laiką gali pasikeisti ir kitos aplinkybės bei dingti motyvacija plėtoti verslą. Ir tai tik vienas pavyzdys iš daugelio galimų.“
Paklaustas, kaip vertina verslo globos projektus, pašnekovas sakė: „Didžiąją sėkmės dalį lemia paties žmogaus iniciatyva ir noras išvystyti verslą, o ne siekis gauti trumpalaikės finansinės naudos. Verslo globos centrų ir verslo inkubatorių kūrimas, kurie gali padėti ne tik gauti patalpas verslui, bet ir konsultacijas ar net pritraukti investicijas, – tai labai svarbu. Ši veikla Lietuvoje kol kas yra tik kūdikystės stadijos, bet ateityje tai labai padės plėtotis naujiems verslams.“
Pavojus – pirmoji sėkmė
Apie tai, kur dažniausiai paslysta jaunas verslas, analitikas sakė: „Vienas iš didžiausių pavojų – per didelis džiaugsmas dėl pirmosios sėkmės: kai gaunamos pirmosios pajamos, pirmasis pelnas, negalvojama, kaip toliau verslą plėsti ir daryti įmonę konkurencingesnę, – iš karto norima mėgautis pirmaisiais vaisiais. Pirmaisiais ir antraisiais metais gali lydėti sėkmė, ypač jei jaunas verslininkas sugebėjo atrasti kokią nors nišą ir vienas pirmųjų pradėjo teikti paslaugas. Tačiau ten, kur nesunku uždirbti pelną, visuomet atsiranda konkurentų. Vienų ar dvejų metų sėkmė gali būti labai laikina, gali atsirasti nauji ir labiau patyrę konkurentai, turintys didesnį finansinį pajėgumą ir patirtį. Tokie kaimynai gali naują įmonę, nors atėjusią laiku, greitai išstumti iš rinkos ir tai turi suvokti visi verslininkai. Nė viena įmonė negali jaustis nepajudinama ir manyti, kad konkurentas negali užimti jo rinkos dalies.“
