4-erių Veronika, kuri spalio mėnesį švęs jau 5-ąjį gimtadienį, yra antrasis Oksanos vaikas. Šis nėštumas nesiskyrė nuo pirmojo, nebuvo jokių signalų, kad kažkas gali būti ne taip.
„Lankiausi pas gydytoją privačiai, beveik kiekvieną mėnesį man darė echoskopiją, tačiau nė pora žodžių neužsiminė, kad gali būti tokia negalia. Kraujo tyrimai visada buvo geri ir aš pati jaučiausi gerai, be jokių signalų“, – pasakoja Oksana.
Tad pagimdžius Veroniką liko šokiruoti tiek gydytojai, tiek pati mergaitės mama – kairė Veronikos kojytė yra kur kas trumpesnė nei dešinė. Dešinė kojytė irgi nėra visiškai sveika – ji turi tik 3 kojos pirštukus, neturi kulnakaulio ir, kaip paaiškėjo vėliau, reikia pakeisti ir kelio sąnarį.
„Tai buvo šokas visiems. Mano reakcija buvo tokia, bet supratau, kad yra kaip yra, o aš nieko negaliu pakeisti. Su laiku tiesiog susigyvenome. Palaikymą didelį turėjau iš artimųjų žmonių, gal lengviau man ir buvo viską dėl to pernešti. Aišku, šoko būsena buvo, nes nežinojau, ką daryti, kaip čia bus ateityje. Klausi „Kodėl?“, bet klausimas retorinis, nes atsakymo nerandi“, – pasakoja mergaitės mama.
Viską gali pakeisti brangi operacija
Gimus Veronikai nebuvo aišku, kaip viskas bus toliau – gydytojai Šiauliuose su tokia situacija buvo susidūrę pirmą kartą, todėl ir ką patarti nežinojo.
„Kai Veronikai buvo 2-eji ar 1,5 metų, vienoje Kauno klinikoje jai padarė protezą. Tačiau tas protezas buvo labai skausmingas ir ji negalėjo vaikščioti, o kažko geresnio Lietuvoje suteikti dar negalima“, – sako Oksana.
Dešinė Veronikos kojytė irgi nėra visiškai sveika, todėl jai labai sunku ir skausminga stovėti su paprastu protezu. Ji ant dešinės kojytės turi tik 3 pirštukus, joje nėra kulnakaulio, todėl ji negali pilnavertiškai naudotis atramine kojyte, ant jos stotis.
Visgi viltis, kad Veronika galės ne tik stovėti, bet ir vaikščioti be skausmų, yra. Tačiau jos kaina šeimai be pagalbos neįkandama.
„Mano mama gyvena Amerikoje ir jai pavyko surasti gydytoją Paley. Jis buvo atvažiavęs į Varšuvą, buvome nuvykę su juo susitikti. Jis apžiūrėjo Veroniką ir pasakė, kad yra galimybė padaryti 3 operacijas, iš kurių 2 bus labai sudėtingos.
Jai būtų padarytas ir kulnakaulio, būtų pakeistas kelio sąnarys, ištiesinta kojytė. O kitą kojytę protezuotų, darytų kelio sąnarį, kad ji galėtų lankstyti koją, vaikščioti. Aišku, bėgioti, gal ji nebėgios, bet bent jau galės atsistoti. O Lietuvoje ir šalia Lietuvos nėra galimybių daryti panašias operacijas.
Renkame tuos pinigėlius, nes operacija labai brangi ir su reabilitacija gaunasi 325 tūkst. dolerių. Aš viena auginu vaikus, tai neturiu galimybės susirinkti tokios sumos, tad tai tarsi tokia paskutinė galimybė, pagalbos šauksmas“, – sako mama.
Supranta, kad yra kitokia nei bendraamžiai
Nepaisant negalios, Veronika yra labai žaisminga ir sociali. Kai mergaitė su mama išeina į lauką, atsisėda ant suoliuko ar sūpynių, visi vaikai esantys kieme pribėga pasisveikinti.
„Veronika stebisi, kad jie visi laksto, o ji gali tik sėdėti. Mes dviratuką turime, pastumdau ją su juo, nes minti ji irgi negali. O šiaip ji mėgsta bendrauti ir po namus duodasi kiekvieną vakarą. Psichiškai vaikas yra normalus, kaip ir kiti, pas ją tik negalią yra tokia, o šiaip ji niekuo nesiskiria nuo bendraamžių“, – sako Oksana.
Kad yra kitokia nei jos bendraamžiai, supranta ir pati Veronika. Mergaitės mama tuo įsitikino pati:
„Veronika turi labai daug lėlyčių. Prieš pusmetį buvo etapas, kai ji visoms lėlėms ėmė nutraukyti kaires kojas, kurios neturi ir ji. Sakau, Veronika, kodėl tu taip darai. Ji sako: „Man irgi va taip yra“. Tada supratau, kad ji ima suprasti viską pati.
Dabar ji taip nebedaro, bet ji mato, kad aš su dviem kojom, brolis su dviem kojom. Negali ir lakstyti, sako man: „Oi, kaip aš norėčiau su Urte slėpynių pažaisti...“. Sakau jai, kad reikia palaukti ir kai gaus kojytę ji irgi galės su ja lakstyti. Bandau užglaistyti visą situaciją. Jai spalį bus 5-eri, tad supratimą tikrai turi.
Namuose ji gana savarankiška – ji turi mašinytę, su kuria gali pati nuvažiuoti ir rankas nusiplauti, ir dantis išsivalyti. Ji stengiasi pati viską padaryti. Liūdniausia būna, kai išeiname į lauką ir ji mato, kad vaikai bėgioja, o ji negali“, – pasakoja mergaitės mama.
Pati Veronika laukia operacijos, kuri jai prilygtų stebuklą – mergaitė vis klausia mamos ar važiuos į Ameriką pas močiutę, kur jai padarys kojytę. Oksana tikina, kad dukros svajonės išsipildymo sieks visais įmanomais būdais.
Jeigu norite prisidėti prie Veronikos svajonės išsipildymo, tai padaryti galite šiais būdais:
OKSANA SAVUTSKAJA LT127300010128879181; swift kodas: HABALT 22; paskirtis: VERONIKOS OPERACIJAI
Arba aukoti galite čia.
