Šie buvo pateikti dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties, kuria šešiems mėnesiams skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios piniginėms lėšoms – 2 342 eurų.
Piniginės lėšos, kuriomis uždrausta disponuoti, – tai N. Venckienei ankstesnės ekonomikos krizės metu už teisėjo darbą neišmokėtas darbo užmokestis.
Skunduose buvo prašoma panaikinti minėtą nuosavybės teisės apribojimą, teigiant, kad N. Venckienės finansinė padėtis yra sunki, o jos galimybės įsidarbinti šiuo metu yra ribotos dėl valstybėje paskelbto karantino.
Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į byloje nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dydžius, padarė išvadą, kad dabartinė kaltinamosios sunki finansinė padėtis nepaneigia būtinybės taikyti nuosavybės teisės apribojimą minėtoms kaltinamosios piniginėms lėšoms. Šis apribojimas skirtas siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Taigi, Panevėžio apygardos teismas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo N. Venckienės piniginėms lėšoms paskyrimo išsprendė teisingai, nepažeisdamas šios procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygų.
Nepanaikino ir kardomųjų priemonių
Šių metų kovo pabaigoje rašėme, kad Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, jog buvusios Seimo narės ir teisėjos Neringos Venckienės skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo jai paskirtas kardomąsias priemones, yra atmestas, o priemonės paskirtos teisingai.
Kaip trečiadienį BNS sakė Apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus konsultantė Aurelija Narsutienė, teisėjų kolegija nusprendė, kad Panevėžio apygardos teismo skirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas ir 10 tūkst. eurų užstatas – yra taikomos teisėtai ir pagrįstai.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad kardomosios priemonės yra proporcingos nusikaltimų, kurių padarymu kaltinama N.Venckienė, sunkumui bei pačios kaltinamosios elgesiui, nulėmusiam ilgą baudžiamojo proceso trukmę.
Taip pat pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas kardomąsias priemones, įvertino ne tik N. Venckienę palankiai apibūdinančius duomenis – tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, šiuo metu turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, nepažeidinėja kardomųjų priemonių, bet ir į tai, kad N. Venckienė iš Lietuvos išvyko, jau žinodama apie pradėtą baudžiamąjį procesą, atsisakiusi pasirašyti ir priimti pirmuosius jai įteiktus pranešimus apie įtarimą.
Pasak teismo atstovės, prašydama panaikinti jai skirtas kardomąsias priemones N. Venckienė teigė, jog teismų praktikoje net ir sunkesniais nusikalimais kaltinamiems asmenims yra skiriama tik viena švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Be to, anot buvusios Seimo narės, priešingai nei nurodo Panevėžio apygardos teismas, ši byla savo apimtimi nėra sudėtinga ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ji jau yra atlikusi didesnę bausmės, nei jai gali būti paskirta, dalį, todėl ji neturi jokio tikslo bėgti ar slėptis nuo teismo.
N. Venckienei Panevėžio teismo nagrinėjamoje byloje pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei.
Kaltinimai politiškai motyvuoti?
N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.
Iš JAV pernai lapkričio 6 dieną pargabenta buvusi parlamentarė Lietuvoje iš pradžių buvo suimta, tačiau Vilniaus apygardos teismas lapkričio 19 dieną patenkino prašymą paleisti ją už 10 tūkst. eurų užstatą ir panaikino anksčiau skirtą dviejų mėnesių suėmimą. N. Venckienei buvo uždėta apykojė, paimti dokumentai.
Ji iš Lietuvos į JAV išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.
N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
