2007 metais parengta ir neseniai nutekinta Raudonojo kryžiaus ataskaita vėl privertė lenkus svarstyti apie būtinybę rengti nepriklausomą tyrimą, kurio metų būtų atsakyta į klausimą, ar Lenkijoje egzistavo slapti CŽV kalėjimai.
„The New York Review of Books“ paviešino visą ataskaitą, kurioje vienas iš kalinių teigia kurį laiką buvęs laikomas viename sulaikymo centre Lenkijoje. Khalidas Shaikhas Mohammedas teigia, kad iš pat pradžių jis buvo kalinamas Pakistane ir Afganistane, o po to per Lenkiją nugabentas į Gvantanamo bazę.
K. Mohammedas yra kaltinamas karo nusikaltimais ir žmogžudyste ir yra laikomas pagrindiniu rugsėjo 11 dienos išpuolių JAV architektas. Jis buvo suimtas 2003 metų kovo 1 dieną Ravalpandžio mieste Pakistane. Jis buvo laikomas slaptuose CŽV kalėjimuose ir tik 2006 metų rugsėjį buvo paskelbta apie jo perkėlimą į Gvantanamo kalėjimą.
Savo liudijime J. Mohammedas teigia, kad iš Afganistano jis buvo pergabentas į šalį, kurioje būta sneigo. „Aš manau, kad ta šalis buvo Lenkija. Aš taip manau, nes man buvo atneštas mineralinio vandens buteliukas su nenuplėšta etikete. Ant tos etiketės buvo interneto adresas, kurio galūnė yra „.pl“. Centrinio šildymo sistema buvo senovinio stiliaus, o tokias galima pamatyti tik buvusiose komunistinėse valstybės“ - teigiama liudijime.
K. Mohammedas savo liudijime taip pat teigia, kad tardomas davė labai daug melagingų parodymų. Taip jis esą darė norėdamas sustabdyti kankinimus.
Kalėjimas, kuriame, kaip įtariama buvo laikomas K. Mohammedas, veikiausiai yra netoli Ščytno-Šymanų oro uosto šiaurinėje Lenkijoje. Tiesa, Lenkijos vyriausybės nuolatos neigė, kad toks kalėjimas apskritai egzistavo.
2006 metų lapkritį Europos Parlamente sukurtas tyrimo komitetas, kuriam vadovavo Claudio Fava, paviešino ataskaitą, kurioje buvo teigiama, kad CŽV lėktuvai leidosi ir kilo viename šiaurės Lenkijos oro uoste. Ataskaitoje taip pat buvo teigiama, kad netoli oro uosto veikė slaptas kalėjimas.
2007 metų birželį Aleksandras Kwasniewskis, kuris 1995-2005 metais ėjo šalies prezidento pareigas, pareiškė, kad Lenkijoje slaptų kalėjimų nebuvo.
Tačiau Europos Tarybos ataskaita, kurios rengimui vadovavo Dickas Marty, teigia, kad A. Kwasniewskis žinoje apie šalyje veikusį slaptą kalėjimą ir kad šiam kalėjimui buvo vadovaujama kartu su dabar jau paleista Karinės žvalgybos agentūra (WSI).
Vienas šaltinis CŽV viduje D. Marty teigė, kad Lenkija slaptam kalėjimui įkurti buvo pasirinkta kartu su Rumunija, nes Varšuva esą visados buvo linkusi padėti Vašingtonui.
Dėl slapto kalėjimo įkurdinimo, kaip teigiama, Lenkija su CŽV derėjosi 2002 metų pabaigoje ir 2003 metų pradžioje.
2008 metų rugsėjį privati radijo stotis „Radio Zet“ pranešė, kad vyriausybės vadžias perėmusiems „Teisės ir teisingumo“ atstovams buvo parodyta ataskaita apie slapto CŽV kalėjimo egzistavimą. Ataskaitos autorius buvo švietimo ministro postą perėmęs Romanas Giertychas, kuris tuomet vadovavo komitetui, tyrusiam Lenkijos slaptųjų tarnybų veiklą.
R. Giertycho ataskaita buvo parengta 2006 metais.
