„Veislininkystėje problemų daug ir labai gaila, kad jos neišspręstos tada, kai buvo skiriamos didelės valstybės lėšos. Dabar jų maždaug 3 kartus mažiau, tad bus sudėtinga“, – pareiškė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas.
Veislininkystės sistema apversta aukštyn kojomis, abejonės dėl skaidrumo ir viešumo, strategijos, prioritetų ir atsakomybės stoka – tokie priekaištai skrieja Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM).
Finansinis badas sustatys į vietas
Pasak Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininką pavaduojančio Arūno Šileikos, šiemet veislininkystės programai (kartu su žirgynais) preliminariai numatyti 8,8 mln. litų. Pernai šiai sričiai skirta maždaug dukart daugiau lėšų, o 2008 metais – kone tris kartus daugiau pinigų.
Žemdirbių savivaldos atstovai nuogąstauja, kad kritiškai mažas finansavimas gali sugriauti veislininkystės pamatus.
O veislininkystės įmonės „Litgenas“ generalinis direktorius Gintaras Kascėnas pastebėjo, kad finansinis badas veislininkystėje gali sustatyti viską į savo vietas.
„Gerai, kad tos lėšos pasibaigė. Galų gale pradėsime mąstyti, kaip išgyventi, o kad galėtume išgyventi, pradėsime dirbti“, – tvirtino G.Kascėnas.
Palankus metas praleistas
Lietuvos gyvulių veislininkystės įstatyme numatyta, jog veislinė gyvulininkystė – prioritetinė šalies žemės ūkio šaka. Specialistai pabrėžia, kad veislininkystė atspindi bendrą žemės ūkio lygį ir yra gyvulininkystės kertinis akmuo.
UAB „Litgenas“ vadovas G.Kascė nas įsitikinęs, kad 20 metų veislininkystės strategija mūsų šalyje nepasiteisino ir nėra jos bent penkeriems metams į priekį.
„Veislininkystė turi tarnauti ūkininkams, o dabar jos piramidė apversta aukštyn kojomis. Lemiamas balsas skirstant veislininkystės programai numatytas lėšas turėtų priklausyti žemdirbių organizacijoms. Tačiau tos lėšos žemdirbio nepasiekia – jas pasiima valstybinės įmonės“, – kalbėjo G.Kascėnas.
Pasak Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos vadovo, ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininko Jono Lingio, reikėtų pasimokyti iš ES šalių, kur dalis veislininkystės funkcijų patikėta žemdirbių asociacijoms.
„Bėda ta, kad tam palankus metas jau praleistas. Veislininkystės veiklą savivaldai reikėjo perimti tuomet, kai jai buvo skirti 26 mln. litų. Tuomet asociacijos būtų sutvirtėjusios ir pasirengusios nešti veislininkystės atsakomybės krūvį, nes be valstybės paramos – ypač dabar, kai pieno ūkiai vos išsilaiko – labai sudėtinga“, – aiškino J.Lingys.
Įžvelgia prielankumą žirgams
Žerdami priekaištus ŽŪM ir Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai žemdirbiai pastebi, kad pastaraisiais metais buvo galima įžvelgti prielankumą žirgininkystei. Šiai sričiai esą rodyta dėmesio ir skirta lėšų daugiau nei buvo galimybių ir pagrįstumo.
Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos vadovo pavaduotojas A.Šileika pripažino, kad priekaištų dėl paramos arkliams jie girdėjo ne kartą, tačiau su jais sutikti nenorėjo.
„Čia jau žmonių pavydas. Vieni nori sau, kiti – sau, bet reikia ir tiems, ir kitiems. Taip, pienininkystė yra prioritetinė, bet mūsų herbe yra žirgas“, – pareiškė A.Šileika.
Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininką pavaduojančiam A.Šileikai nepagrįsti atrodo priekaištai ir dėl prioritetų bei strategijos. Anot jo, pernai galvijininkystei (be lėšų asociacijoms) skirta apie 60 proc. lėšų, o žirgininkystei – per 15 proc.
Susikerta įvairūs interesai
ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas J.Lingys tvirtino, kad dabar bandoma reformuoti veislininkystę. „Daromi pirmieji žingsniai. Anksčiau stigo skaidrumo skirstant lėšas, dėl to nukentėjo ir jų panaudojimo efektyvumas. ŽŪM pareigūnai lėšas skirstė savo nuožiūra. Dabar komitetas siūlo, kad veislininkystės lėšų paskirstymui 50 proc. įtakos turėtų savivaldos balsai“, – sakė J.Lingys.
ŽŪR pirmininkas B.Markauskas neabejoja, kad žemdirbiai patys turi nuspręsti, kokius darbus vykdyti, pagaliau kokias valstybines veislininkystės įmones privatizuoti, o kokios iš viso nereikalingos.
Tačiau B.Markauskas pastebėjo, kad nustatyti veislininkystės užduotis bus nelengva dėl interesų sankirtos. „Aišku, valstybinės veislininkystės įmonės suinteresuotos išlikti. Bet reikia pripažinti, kad ir asociacijose galima įžvelgti komercinių interesų atspalvį“, – pareiškė ŽŪR pirmininkas.
Nereikia nubraukti laimėjimų
UAB „Litgenas“ generalinis direktorius G.Kascėnas pabrėžė, kad bet koks lėšų dydis, jei nėra pažangaus požiūrio į veislininkystę, neatneš naudos. Anot jo, neatsakinga skirti lėšas žinant, kad jos nepasiteisins ir neskatins pažangos.
„Pasaulyje galvijininkystėje vyksta revoliucija. Reproduktoriaus veislinė vertė nustatoma iš genų sekų. Jei DNR tyrimai rodo, kad bulius teoriškai nebus gerintojas, jis iškart skerdžiamas. Lietuvai iki to dar labai toli“, – apgailestavo G.Kascėnas.
B.Markauskas mano, kad, nurodant klaidas ir trūkumus, nereikia nubraukti ir veislininkystės laimėjimų. „Karvių produktyvumas auga. Tai buvo prioritetas.
Bet yra ir abejotinų dalykų. Pavyzdžiui, ūkininkai nepatenkinti per didele holšteinizacija, kai į šalį iš Vokietijos buvo įvežami grynaveisliai galvijai. Dabar svarstoma, ar nebūtų buvęs teisingesnis kelias gerinti lietuviškas juodmarges“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas.
Pasak B.Markausko, grynaveislių galvijų produktyvumas yra didesnis. Tačiau pieno gamintojai patyrė, kad tokių galvijų laktacijų skaičius mažesnis, daugiau problemų dėl sveikatos.
„Ūkininkai pradeda skaičiuoti ir abejoti, ar verta siekti aukšto produktyvumo – 10–11 tūkstančių kg pieno primilžių per metus – ir patirti daugiau gydymo išlaidų, turėti bandos reprodukcijos problemų. Lietuvos juodmargių potencialas taip pat nemažas – 8–9 tūkstančiai kilogramų. Reikia suprasti, kad turint ir geriausios genetikos gyvulius, tačiau neturint gerų subalansuotų pašarų, nebus ir gerų rezultatų. O mūsų pašarų bazė dar turi daug trūkumų“, – aiškino ŽŪR pirmininkas.
Vida Tavorienė
