Balsas.lt studijoje viešėjo garsus fenotipologas Markas Lučinas. Estijoje gyvenantis M. Lučinas yra dviejų unikalių sistemų autorius. Viena iš jų – fenotipologija – potencialių žmogaus charakterio bruožų, savybių ir galimybių nustatymo sistema, paremta išvaizda.
M. Lučiną paprašėme pažvelgti į kai kurių Lietuvos politinių partijų lyderių ir kitų žinomų žmonių nuotraukas ir pakomentuoti, ką apie šiuos žmones atskleidžia jų veido bruožai bei kokios jų perspektyvos politikoje.
M. Lučinas apie Vilniaus merą Artūrą Zuoką ir Agnę Zuokienę: jis – komunikatorius, ji – „ryklys“
Tai įdomi pora. Jeigu kalbėsime apie psichologinį charakterio stiprumą, Agnė stipresnė už savo vyrą. Ji turi draugiau „grobuoniško“ potencialo negu jis. Šiai moteriai reikia imtis kokio nors rimto reikalo, nes kitaip jai bus labai nuobodu.
Vienareikšmiškai neatsakysi, politikoje ar versle. Stipraus instinkto siekti rezultato genetiškai nematyti. Todėl ji ir organizacine, ir politine prasme gali būti naudinga. Tačiau reikėtų ją nukreipti – tokį „ryklį“ kas nors turi nukreipti, kad nekandžiotų visų.
Kalbant apie Artūrą, reikia pažymėti labai gerus gebėjimus komunikuoti. Tai neagresyvus žmogus – tai rodo mažai atsikišęs smakras. Tipiška visaėdžiams dantų forma: jie nepakrypę į vidų, todėl neatsikiša smakras. Ir ne „estiškasis variantas“: pasmakrė nusklembta, dantys į priekį. Tai – žolėdžių bruožas: jie neagresyvūs, neturintys gebėjimo net savo interesus apginti.
Artūro smakras neutralus. Atsižvelgiant į kitus bruožus, galima pasakyti, kad jo intelekto duomenys geri, bet „profitinstinktas“ (instinktas siekti tikslo – red. past.) ne toks stiprus, kad būtų vien verslininku. Prieš mus geras komunikatorius, temperamentingas, ryžtingas, padorus. Jis norės dirbti taip, kad dėl jo nebūtų gėda. Na, bent jau bjauriais dalykais neužsiiminės, juo labiau, kad smegeninė gera. Dar daugiau – jis šiek tiek lošėjas, jam įdomu ką nors ryškaus, įdomaus, originalaus padaryti. Iš tokių žmonių paprastai galima tikėtis įdomių sprendimų. Gal jie ne visuomet idealiausi, bet jei palygintume su A. Kubiliumi, pastarasis paprasčiausiai negalės generuoti tokių sprendimų. O Artūras sugebės.
M. Lučinas apie nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą: tai donoras spermos banke
Kalbėti apie šansus laimėti turint jo potencialą, žinoma, galima, jo duomenys labai geri. Tačiau yra viena problema. Ar pergalės atveju jis sugebės duoti ką nors iš tikrųjų naudinga? Aš manau, kad jau ne, nes, mano manymu, jo laikas jau praėjo. Galbūt šis žmogus prisiėmė sau per didelį krūvį, nes būti šalies prezidentu, turint galvoje, kad jis stokoja vidinio ryžto, yra vangokas, abejojantis, nors ir gabus filosofijai? (Beje, jo kaukolė labai unikalios formos.) Aš jį nukreipčiau ne į politiką, bet, jeigu leisite pasakyti tiesiai, būti donoru spermos banke. Jeigu Lietuvoje bus 50 ar 100 daugiau jo vaikų, tai bus geriausia, ką jis gali padaryti ir politikoje ir karjeroje.
Kalbant, kokios pareigos jam labiausiai tinka, reikia pasakyti, kad Europos parlamente jis gali būti, tačiau kai šalis maža, su ja niekas nesiskaito. Deja, tai tiesa, ir Lietuva mano manymu, neturi įsivaizduoti, kad „vakarai mums padės“ arba „rytai mums padės“. Jūs nereikalingi nei vieniems, nei kitiems. Estija irgi nereikalinga. Jis neturi duomenų iš europarlamentarų ką nors „išmušti“ arba privesti juos atsižvelgti į Lietuvos poreikius. Jis paprasčiausiai negalės to padaryti. Jis sugebės bendrauti su įtakingais žmonėmis, tačiau ką nors išspausti iš jų jis negalės. Tam jis per silpnas.
M. Lučinas apie darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą: pats dievas jam liepė naudotis savo charizma
Čia jau pats dievas liepė naudotis savo charizma. Žiūrėkite, kaklas ilgas, tai akivaizdu. Smakras labai galingas. Nervai jo niekam tikę, jis greitai susierzina. Taigi, matome detonatorių – labai ryžtingą, nestokojantį vidinės jėgos. Net iš akių matyti, kad tai mėgstantis žaisti žmogus. Be to jis iniciatyvus, atsparus stresui. Šiuo žmogumi reikia „pramušti“, pavyzdžiui, Europos finansus, kad kažkas būtų skirta ir Lietuvai. Aš manau, kad jis turėtų puikiai sugebėti sakyti kalbas, sudaryti įspūdį. Iš esmės tai vienas iš labai gerų „rinkinių“ charizmatiškam politikui – ryškiam, įdomiam, bet ne prezidento lygmens. Jis pernelyg didelis lošėjas, kad būtų prezidentu. Mano manymu, ta prezidentė, kuri yra dabar, labai neblogas variantas. Jį reikėtų padaryti „darbiniu arkliuku“, kuris bus kreatyvus, originalus, greitai mąstanti, mokantis sudaryti įspūdį, bet šį žmogų reikia kontroliuoti, nes jis gali peržengti ribas. Kita vertus, jo mąstymo stilius intelektinis-kriminalinis. Ne nusikaltėliškas, bet kriminalinis. Beje, R. Pakso mąstymo stilius taip pat intelektinis-kriminalinis, ir Artūro (A. Zuoko – red. past.) taip pat, ir A. Kubiliaus, ir I. Degutienės. Visų jų mąstymo stilius toks pats, bet V. Uspaskicho šiek tiek labiau išreikštas. Jis ekstremalas.
Taip pat skaitykite:
Fenotipologas: I. Degutienė – geresnė verslininkė nei politikė, A. Kubilius – širdininkas (I)
Kokias genetiškai užprogramuotas galimybes ir polinkius fenotipolofgas M. Lučinas įžvelgė I. Degutienės, A. Kubiliaus, N. Venckienės ir kai kurių kitų žinomų politikų bei visuomenės veikėjų nuotraukose, prašome žiūrėti šiame siužete.
