Ne kartą esame girdėję istorijų apie kanibalizmą Europoje nuo priešistorės iki dabar...
2001 metais vienišas kompiuterių specialistas iš šiaurinės Vokietijos internete paskelbė žinutę, kad ieškomas gero sudėjimo vyras, norintis dalyvauti abi puses patenkinančiame lytiniame akte. Armino Meiweso skelbimas buvo labai panašus į daugelį kitų interneto skelbimų išskyrus vieną aspektą – ieškomas vyras turėjo norėti būti nužudytas ir suvalgytas.
Arminui Meiwe’ui nereikėjo ieškoti toli. Inžinierius Berndas Brandesas, gyvenęs už apytiksliai 200 kilometrų nuo Berlyno, sutiko atvykti į kompiuterių specialisto namus. Čia policija vėliau aptiko siaubingą filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas savanoriškas inžinieriaus dalyvavimas mirtinoje vakarienėje. Šis kanibalizmo atvejis šokiravo vokiečius ir uždavė tikrą mįslę vokiečių teismams, kurie norėjo nubausti A. Meiwe‘ą už nusikaltimą.
Kanibalizmas yra neginčytinas nusižengimas visoms normoms, tačiau aukos sutikimas paprastai panaikina kaltę. Taip aiškina Emilia Musumeci, kriminologė iš Catania universiteto, tirianti kanibalizmą ir serijinių žudikų elgesį.
Žiūrint iš teisinės pusės, kanibalizmas nėra nelegalus pagal Vokietijos kriminalinį kodeksą. Iki šio atvejo skiriant bausmes už kanibalizmo bruožų turinčius nusikaltimus užtekdavo nužudymą draudžiančių įstatymų. Tačiau jei inžinierius Berndas Brandesas savo noru sutiko būti nužudytas ir suvalgytas, kaip galima apkaltinti Arminą Meiwesą žmogžudyste?
Dėl aukos sutikimo kompiuterių specialistas pirmiausiai buvo apkaltintas kažkuo panašiu į pagalbą nusižudant ir nuteistas 8 metams kalėjimo. Jei ne visuomenės reakcija, jis jau būtų išleistas iš kalėjimo. Bet pasipiktinimas nulėmė pakartotinį teismą, kurio metu A. Meiwesas nuteistas už nužudymą dėl seksualinio malonumo. Greičiausiai visą likusį gyvenimą jis praleis kalėjime.
Neįprastas A. Meiweso atvejis buvo vienas iš klausimų, aptartų praėjusį mėnesį vykusioje tarpdisciplininėje konferencijoje apie kanibalizmą, kuri vyko Manchester muziejuje (Didžioji Britanija).
Pasak konferencijos organizatorės Hannah Priest, kanibalizmo tyrimai siejami su daugeliu disciplinų. Dėstytoja anksčiau rengė akademinius susitikimus vilkolakių ir kitų fantastinių būtybių temomis. “Nuo moderniojo kino iki viduramžių eucharistinio pamaldumo, nuo froidistinių teorijų iki mokslinės fantastikos – visur galima rasti kanibalų ir kanibalizmo ženklų – tai ir atstumia, ir traukia”, - aiškina mokslininkė.
Tikriausiai konferencija Europoje organizuota neatsitiktinai, nes būtent šiame žemyne nuo priešistorės iki renesanso ir XXI amžiaus galima rasti daug kanibalizmo apraiškų. Ši teritorija taip pat apdovanoja visu sąrašu išgalvotų kanibalų, įskaitant Drakulą.
Europa „giriasi” seniausiomis kanibalizmo praktiką liudijančiomis archeologinėmis iškasenomis. 1999 metais mokslinio ledinio „Science“ straipsnyje prancūzų paleontologai pranešė, kad 100 tūkst. metų senumo neandertaliečių kaulai, rasti Prancūzijoje esančioje oloje Moula-Guercy, kitų neandertaliečių buvo taip sulaužyti, kad būtų galima išimti smegenis ir čiulpus. Be to, įrankių žymės ant žandikaulių ir šlaunikaulių siūlo isvadą, kad liežuvis bei šlaunų mėsa taip pat buvo nupjautos vartojimui.
Kanibalizmas Moula-Guercy oloje nebuvo atskiras incidentas, nutikęs priešistorėje. Praėjusiame dešimtmetyje mokslininkai rado kitų įrodymų, kad neandertaliečiai valgė vienas kitą iki pat išnykimo. Vienas tokių nesmagią teoriją patvirtinančių radinių aptiktas Ispanijoje, El Sidrón oloje: paleontologai rado didelę 12 asmenų šeimą, kurios narių kūnai buvo sukapoti dalimis ir suvalgyti kitų neandertaliečių prieš maždaug 50 tūkst. metų.
Pasak archeologijos profesorės Sandra Bowdler, dirbančios Western Australia universitete, nepaisant to, jog sutariama, kad Homo sapiens praktikavo kanibalizmą, tebėra debatuojama, kada tokia praktika galėjo atsirasti. Menki įrodymai leidžia tik spėti, kad praktika galėjo atsirasti vos susiformavus ankstyvosioms medžiotojų-rinkėjų bendruomenėms.
Tačiau nei jei Europos Homo sapiens nevalgė vienas kito priešistorėje, jie tai tikrai ėmė daryti kur kas vėlesniais laikais. Daugelyje religinių ir istorinių dokumentų randama padrikų užuominų ar tiesioginių pasakojimų apie kanibalizmą. Pavyzdžiui, istorikas Jay’us Rubensteinas iš Tennessee universiteto teigia, kad XI amžiuje bado metu virta žmogaus mėsa buvo pardavinėjama Anglijos turguose.
Laukite tęsinio.
