Nors teigiama, kad yra vos keletas dalykų, lengvesnių nei važiavimas dviračiu, mokslininkai nustatė, kad tai daryti ypač sudėtinga.
Mokslininkai iš trijų šalių daugiau kaip trejus metus kūrė matematinę formulę, kuri atspindėtų gebėjimą, kurį turi daugelis dešimtmečių.
Sudėtinga lygtis, kurioje atsižvelgiama į inerciją, giroskopinę ir išcentrinę jėgą bei trauką, sudaryta iš 31 skaitmens ir simbolio, joje yra 9 poros skliaustų, rašo „Telegraph.co.uk“.
O viskas slypi šioje formulėje: inercijos jėgos + giroskopinės jėgos + traukos ir išcentrinės jėgos poveikis = kūno pasvirimas ir dviračio pedalų mynimas.
Kalbant paprasčiau, jei neminsite pedalų pakankamai greitai, kad dviratis išsilaikytų tiesiai, nuvirsite.
Lygtis, kurią sukūrė Britanijos, JAV ir Olandijos mokslininkai, gimė atliekant tyrimą, kurio tikslas – pateikti patarimų tėvams, mokantiems savo vaikus važiuoti dviračiu.
Prie formulės kūrimo prisidėjęs Arendas Schwabas iš Delfto technologijos universiteto Nyderlanduose aiškina, kad nuo pat dviračio išradimo XIX amžiaus 7 dešimtmetyje, mokslininkai, naudodami Niutono judėjimo dėsnius, bando paaiškinti jo unikalų judėjimą ir sugebėjimą išlaikyti pusiausvyrą.
„Žmonės daugiau nei šimtą metų bandė išsiaiškinti, kodėl dviratis, paveiktas varomosios jėgos, pavyzdžiui, pastumtas, pats išlaiko pusiausvyrą“, – kalbėjo jis.
Kruopštus matematinis važiavimo dviračiu pagrindimas ir tolimesni tyrimai galiausiai gali paskatinti geresnio dizaino dviračių atsiradimą, kurie bus stabilesni ir saugesni.
„Naudodami mūsų lygtį, galime imituoti dviračio judėjimą ir nuspėti, ar jis tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, važiuojant per duobę ar papūtus stipresniam vėjo gūsiui, liks stabilus, ar ne. Pavyzdžiui, jei kuriamas sudedamas dviratis su mažesniais ratais ar trumpesne ratų baze, ši lygtis leis įvertinti, kaip šie dizaino pokyčiai paveiks dviračio stabilumą ir elgseną“, – tvirtino A. Schwabas.
