Tragiškai žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis ir jo žmona Marija rytoj bus palaidoti Krokuvoje, Vavelio katedros požemiuose. Ši vieta šventa lenkams, bet nesvetima ir lietuviams. L.Kačinskis atguls amžino poilsio šalia išskirtinių asmenybių, vaidinusių didelį vaidmenį abiejų tautų istorijoje.
Praėjus vos parai po L.Kačinskio žūties, Lenkijoje pasigirdo nuomonė, kad net šioje tragedijoje galima įžvelgti kai ką teigiamo. Katynės žudynės, kurių 70-ųjų metinių minėti praėjusį šeštadienį skrido Lenkijos elito atstovai, buvo daug metų slėptos. Po šios tragedijos jos vėl atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre. Tragedija prie Smolensko gali pasitarnauti ir Lietuvių istoriniam atminimui. Laidotuvės Vavelyje - proga prisiminti, kiek daug abi tautos turi bendro.
Jogailaičių sostinė
Po to, kai 1386 m. Jogaila Krokuvoje buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, ši vieta tapo svarbi ir Lietuvai. Pasak Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriaus Aivo Ragausko, karališkasis Vavelis mūsų šalies istorijai reikšmingas ir kaip politinis, ir kaip sakralinis centras: “Žiūrint politiniu atžvilgiu, tai buvo bendrų lenkų ir lietuvių valdovų rezidavimo vieta. Be to, ten vyko iškilmės, karūnacijos, vestuvės. Pavyzdžiui, ten Barbora Radvilaitė ištekėjo už Žygimanto Augusto. Sakralinė reikšmė yra ta, jog Vavelio katedroje palaidoti beveik visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovai.”
Įdomus faktas - Vavelio reikšmė pradėjo mažėti iš istorijos arenos traukiantis Jogailaičių dinastijai. Paskutinis Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkiją valdęs Gedimino palikuonis Žygimantas Augustas mirė 1572 m. Po to karaliai būdavo renkami. Iš svetimšalių valdovų Henrikas Valua ir Steponas Batoras dar rezidavo Krokuvoje, o Žygimantas Vaza XVI a. pabaigoje galutinai perkėlė sostinę į Varšuvą. Visgi Vavelio katedra išliko karalių laidojimo vieta.
Jogailaičiai daug prisidėjo kuriant Vavelio didybę. Nuo Jogailos laikų į Krokuvą buvo kviečiami menininkai iš Vakarų Europos. Rūmai buvo ne kartą atstatomi, bet ir dabar yra labai panašūs į tuos, kurie stovėjo Žygimanto Senojo laikais. Jam valdant atsiradusi Žygimantų laidojimo koplyčia laikoma vienu iš Lenkijos Renesanso architektūros šedevrų. Žygimantas Augustas Vavelį papuošė įspūdinga gobelenų kolekcija, kuri pernai buvo eksponuojama ir Vilniuje.
Iš Vavelio - į Vilnių
“Iš tiesų galima teigti, jog Žygimanto Senojo laikais Vavelis klestėjo. Čia yra didelis jo žmonos Bonos Sforcos vaidmuo. Jis iki šiol neįvertintas”, - pažymėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Pasak jos, Krokuva nuo ankstyvųjų viduramžių garsėjo kaip vokiškosios kultūros miestas. Paskui italę Boną Sforcą į Lenkiją atkeliavo itališka kultūra, menas ir netgi mada.
“Be abejo, šios įtakos per Lenkiją ėjo ir pas mus. Tačiau negalima to suabsoliutinti. Negalima sakyti, kad Vilnius dėl to tapo lenkišku miestu”, - įspėjo B.Kulnytė.
A.Ragausko nuomone, tiesioginę Vavelio įtaką galima įžvelgti Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose: “Kai Žygimantas Augustas ir Žygimantas Vaza darė čia rekonstrukcijas, jie daug ką perėmė ir Vavelio.”
Ir Lietuvos pėdsakai
Krokuvos požemių kriptose abiejų tautų istorija pynėsi ir vėlesniais laikais. Karališkajame Vavelyje palaidotas lenkiškai rašęs, bet Lietuvą savo tėvyne vadinęs poetas Adomas Mickevičius, 1794 m. sukilimo vadas Tadas Kosciuška.
Kačinskių šeima ilsėsis šalia vieno įtakingiausių XX a. Lenkijos žmonių Juzefo Pilsudskio palaikų - kriptos, kurioje palaidotas maršalas, prieškambaryje. Šis valstybės veikėjas daug padarė, kad Lietuva netektų Vilniaus, bet dažnai save vadino lietuviu.
Vavelio požemiuose palaidotas ir L.Kačinskis likimo brolis - Antrojo pasaulinio karo laikų Lenkijos ministras pirmininkas išeivijoje Vladislavas Sikorskis, 1943 m. žuvęs lėktuvo katastrofoje šalia Gibraltaro.
Jų valdovai, kartu ir mūsų
Apie tai, kodėl lietuviams verta žinoti, kas yra Vavelis, kalbėjomės su Lietuvos istorijos instituto vyresniuoju mokslo bendradarbiu profesoriumi Zigmantu Kiaupa.
- Kokia yra Vavelio reikšmė Lietuvos istorijai?
- Tai yra Lenkijos valdovų rūmai. Vavelio katedroje buvo laidojami Lenkijos karaliai, o paskui ir Abiejų Tautų Respublikos valdovai. Pradedant Jogaila ir baigiant Žygimantu Augustu, Lenkiją valdė Jogailaičiai. Kartu jie buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. Iš jų tik Aleksandras palaidotas Lietuvoje, Vilniaus arkikatedroje, visi kiti - Vavelyje. Ir pasibaigus Jogailaičių dinastijai daugelis valdovų buvo laidojami Vavelyje.
- Ar galima teigti, jog Vavelis klestėjo būtent valdant Jogailaičiams, o paskui, dinastijai išnykus, sumažėjo ir jo reikšmė?
- Suklestėjimas prasidėjo anksčiau, Vladislovo Lokietkos (Uolektinio) ir Kazimiero Didžiojo laikais. Jogaila ir jo palikuonys prie Vavelio puošimo taip pat labai smarkiai prisidėjo. Paskui, kai dinastija baigėsi, nuo Žygimanto Vazos laikų, valdovo dvaras persikėlė į Varšuvą ir Vavelio reikšmė iš tiesų sumažėjo. Ji liko daugiau simbolinė. Valdovų rūmuose dabar yra muziejus, bet katedra vis dar yra veikianti. Ji - Lenkijos valdovų panteonas. Kartu ir mūsų valdovų.
- Ar šiuo metu Lietuvos žmonės suvokia, kad Vavelis yra ne tik lenkų, bet ir mūsų istorijos dalis?
- Pastaruoju metu stengiamės įkalti į galvas, kad Abiejų Tautų Respublika buvo ir mūsų valstybė, ne tik lenkų. Kartais tai pavyksta, kartais ne. Atsiranda net istorikų, kurie kratosi bendrų laimėjimų, tokių kaip Gegužės 3-iosios Konstitucija. Ko tada norėti iš plačiosios visuomenės? Nesu sociologas, netyrinėju visuomenės nuotaikų, bet nujaučiu, kad jų yra visokiausių. Gal dabar, po šių įvykių, kaip tik bus proga prisiminti, ką turime bendro.
Teisingas sprendimas
Česlavas Okinčicas - Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras:
Krokuva yra karališkasis miestas. Svarbiausi Lenkijos istorijos asmenys - karaliai, kariuomenės vadai - yra palaidoti Vavelyje. Prezidentas Lechas Kačinskis žuvo atlikdamas savo tiesiogines pareigas, pakeliui į komunistinio režimo aukų minėjimą. Tai laikoma kova už teisybę ir Lenkijos istorijos pripažinimą. Dėl to ir priimtas sprendimas palaidoti prezidentą Vavelyje. Dabar vyksta ginčai, bet protestuotojų grupelės buvo negausios. Valdžia šiuo klausimu vieninga. Daug sako ir faktas, kad galutinį sprendimą priėmė Krokuvos arkivyskupas Stanislavas Dzivišas, kuris prezidentui esant gyvam nebuvo didelis jo gerbėjas. Aš manau, kad tie įvykiai, bendras kontekstas parodo, jog L.Kačinskis nusipelnė šios vietos. Visa Lenkija gedi dėl jo žūties. Jis tapo tautos didvyriu.
TIK FAKTAI
Vavelis yra 228 metrų aukščio uola, dominuojanti Krokuvos panoramoje. Žmonės šiose apylinkėse gyveno nuo ankstyvojo akmens amžiaus.
Pasak legendos, Vavelio uoloje gyveno slibinas, kurį nugalėjusio riterio Krako vardu pavadintas miestas.
1000 metais įkurta Krokuvos vyskupija, pastatyta mūrinė katedra. Tuo metu Vavelis buvo viena iš Lenkijos valdovų rezidencijų.
1320 m. Vavelyje karūnuotas Vladislovas Lokietka (Uolektinis). Tai pirma istoriškai patvirtinta Lenkijos valdovo karūnacija šioje vietoje.
1386 m. Lenkijos karaliumi karūnuotas Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila.
Pasibaigus Jogailaičių dinastijai, XVI amžiaus pabaigoje valdovo dvaras buvo perkeltas į Varšuvą. Vavelio reikšmė pradėjo mažėti, tačiau jis išliko Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laidojimo vieta.
Didesnę XIX amžiaus dalį Krokuvą valdė austrai. Okupacijos pradžioje Vavelyje buvo įkurta karo ligoninė.
Lenkijai atgavus nepriklausomybę, Vavelyje buvo reprezentacinė valstybės vadovo rezidencija ir istorijos muziejus.
Vavelyje palaidoti šie Jogailaičių dinastijos valdovai: pats Jogaila, Kazimieras, Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas.
Arūnas Abromaitis
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
