George‘o W. Busho administracija paskelbė apie naujas sankcijas Iranui. Paaiškinama, kad represinių priemonių imamasi todėl, kad Teheranas remia teroristines organizacijas Irake ir Artimuosiuose Rytuose, prekiauja raketomis ir vysto branduolinę veiklą.
Sankcijos taikomos Irano gynybos ministerijai, Islamo revoliucijos sargų korpusui (kariniu požiūriu pajėgiausiai struktūrai, kurią Vašingtonas yra pripažinęs teroristine organizacija) bei dar 20 Irano kompanijų, bankams (tarp jų – ir valstybiniams „Bank Melli“, „Bank Mellat“, „Bank Saderat“), privatiems asmenims.
Jiems nutraukiami bet kokie ryšiai su Amerikos finansine sistema, dėl ko gali būti apsunkinti ir jų saitai su pasaulio bankine bendruomene. Tačiau kadangi dalykiniai Irano ir JAV ryšiai jau silpni daugiau nei 20 m., svarbiausias šių sankcijų tikslas – stiprinti politinį ir psichologinį spaudimą Iranui.
Santykių su Teheranu apribojimai yra didžiausi nuo 1979 m. Amerikos ambasados užgrobimo Teherane laikų. Apie juos pranešė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir finansų ministras Henry Paulsonas. Pasak Rice, šios sankcijos – tai atsakas į „grėsmingą iraniečių elgesį“. Tačiau ji pridūrė, kad Vašingtonas išlieka atviras „diplomatiniams sprendimams“.
Naujas sankcijas parėmė D. Britanija, o Teherano oficialūs asmenys pavadino jas „strategine klaida“. Londonas savo ruožtu ketina siekti, kad sankcijas prieš Iraną griežtintų ir pasaulinė bendrija.
Dabartinės sankcijos tapo kulminacija po pastaruosius mėnesius vykusio apsikeitimo griežtais pareiškimais tarp Vašingtono ir Teherano, po viešų tarpusavio kaltinimų. Pavyzdžiui, Rice pakartojo, kad kelia nerimą Teherano pareiškimai apie norus „nušluoti Izraelį nuo pasaulio žemėlapio“.