„Mūsų pokalbyje 2013 metų rudenį, kuriame kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą, taip pat jis (S. Jakeliūnas – BNS) užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie Lietuvos banko kolektyvo. Jeigu ne, tada jis turi pasiūlymą iš su „Snoru“ susijusių asmenų, ir tada jis parašytų knygą, ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizės turintis asmuo“, – žurnalistams sakė V.Vasiliauskas.
„Mano atsakymas buvo labai paprastas – pone Stasy, pamirštam šitą pokalbį, nes jūs iš principo vaikštote ties Baudžiamojo kodekso riba. Jūs turėtumėte suprasti, ką „Snoro“ byla reiškia Lietuvos bankui, na ir toks pokalbis mažų mažiausiai yra neetiškas, ir aš tą jam labai labai aiškiai pasakiau“, – pridūrė jis.
Pasak V. Vasiliausko, tai viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.
„Aš negaliu kęsti, kai Lietuvos bankas, kaip institucija, kuri aš manau yra viena iš šauniausių ekspertinių institucijų, kai Lietuvos banko vadovybė viešai, labai protingai ir gudriai formuluojant teiginius, kad jie nebūtų teiginiai, o nuomonės reiškimas ir klausimai, yra viešai šmeižiami. Tai mano galva yra problema, ir dėl to mes į tai galime atsakyti tik viešumu, kito kelio mes neturime“, – tvirtino V. Vasiliauskas.
Pasak jo, apie pokalbį su S. Jakeliūnu buvo informuoti tuometiniai Lietuvos banko valdybos nariai ir kai kurie darbuotojai.
„Mane labai šokiravo aplinkybės, kuriomis esant įvyko tas pokalbis. (....) Aš nuoširdžiai buvau šoke, kaip galima taip šnekėti“, – sakė V. Vasiliauskas.
Su S. Jakeliūnu BNS trečiadienį vakare nepavyko susisiekti.
S Jakeliūnas praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuvos bankas nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti su Seimo laikinąja komisija, taip pat suabejojo, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti indeksu Vilibor ir todėl būsto paskolas paėmę gyventojai galėjo patirti žalos – dėl pakilusio Vilibor žmonės galėjo netekti apie 500 mln. eurų.
V. Vasiliauskas priekaištus kategoriškai atmeta. Jis sako, kad visa informacija institucijoms yra teikiama, o kaltinimus vadina asmeniškumais.
Trečiadienį S. Jakeliūnas savo poziciją pristatė Vyriausybės pasitarime. Po jo premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams sakė, kad pirmadienį Vyriausybė pasitarime priims sprendimą, susijusį su vartotojų teisių ir interesų apsauga ir institucijų, kurios tuo metu turėjo užtikrinti, kad tai būtų padaryta, tačiau detaliau jo nekomentavo.
Lietuvos prokurorai sausio viduryje baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo įtarimai pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams Raimondui Baranauskui bei V. Antonovui. Jie taip pat įtariami didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.
„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje. Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės išvyko į Rusiją ir ten gavo prieglobstį. Maskva atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.
