Apie tai jis kalbėjo Lietuvos banko (LB) rengiamoje konferencijoje apie nekilnojamojo turto mokestį ir finansinio stabilumo politikos priemones.
V. Vasiliauskas spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad jo vadovaujama institucija nuolat teikia siūlymus dėl NT apmokestinimo. Be to, rekomendacijas dėl šio mokesčio kasmet teikia tarptautinės organizacijos – Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir kt.
„NT mokestis iš principo yra neutralus mokestis. Jis mažiausiai žalingas, lengviausiai administruojamas. Todėl tai yra papildomas valstybės pajamų šaltinis. Turint omenyje mūsų (mokesčių) perskirstymo lygį, aš manau, būtų neblogai turėti klasikinį NT mokestį“, – kalbėjo LB vadovas.
Paklaustas apie terminus, kada galėtų būti išplėstas NT mokestis, ar nėra rizikos delsti dėl jo išplėtimo jis sakė:
„Mes savo pasiūlymus praėjusiais metais – dėl mokesčio bazės išplėtimo. Mes nesame kosmonautai ir puikiai suprantame, kad dabartiniame politinio ciklo etape būtų sunku kalbėti apie kažkokį mokesčio bazės plėtimą.
Bet centrinis bankas yra maratonininkas. Mūsų misija yra pastoviai kartoti dalykus, kurie, mūsų galva, yra svarbūs. Ir be jokios abejonės, čia reikia susitarimo. Mes tikimės, kad kitame politiniame cikle bus grįžta prie šių pasiūlymų.“
V. Vasiliauskas sakė nenorintis leistis į detales, tačiau, jo teigimu, NT mokesčio bazė turėtų būti platesnė ir apimti iš principo gyventojų NT, o mokesčio tarifas turėtų skirtis priklausomai nuo turto vertės.
„Tai galėtų būti ašis. Bet vėlgi pirmiausia reikėtų susitarimo ir bendrai sutarti, kad tai yra reikalinga. Tačiau šiame etape diskutuoti apie tai būtų gana sudėtinga“, – sakė LB vadovas.
Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje NT mokesčio surenkama visai nedaug – maždaug 2 mln. eurų per metus. V. Vasiliausko teigimu, Lietuva šioje srityje gerokai atsilieka.
„Šiaip NT mokestis klasikine prasme yra savivaldybių mokestis, vietinių valdžių pajamų šaltinis. EBPO šalių vidurkis yra maždaug 1 proc. Galime palyginti su mūsų kaimynais. Lenkijoje tai yra 1,2 proc. Latvijoje – 0,9 proc. Pas mus, deja, mes smarkiai, smarkiai atsiliekame. Tai štai jums palyginimas, kaip galėtų būti“, – apie galimą surinkti NT mokesčio dalį nuo bendrojo vidaus produkto kalbėjo LB vadovas.
Jo teigimu, klasikine prasme tai yra savivaldybių biudžetų dalis ir jo išplėtimas turėtų padidinti vietos savivaldos pajamas.
„Be abejo, gyventojų brangesnio NT mokesčio dalis, kuri patenka valstybės biudžetą, yra palyginti maža dėl to, kad neapmokestinamas dydis yra gana didelis. Kaip jūs ir minėjote, bendra suma nesiekia net 2 mln. eurų ir iš tikrųjų tai yra labai nedaug“, – aiškino V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, susijusios su pirmuoju būstu, su NT vertės padidėjimo pajamomis, yra įrodyta, kad jos prisideda prie kainų nestabilumo suvaldymo.
„Galime paminėti ir mūsų istorinę praeitį, kai 2002–2008 m. turėjome palūkanų lengvatą. Jeigi ji būtų buvus panaikinta anksčiau, mes manytume, kad tai būtų daugiau paveikę į burbulo ne tokio dydžio susiformavimą“, – komentavo LB vadovas.
Anot jo, NT mokestis galėtų paveikti NT kainas, tačiau tai priklausytų nuo savivaldybių. Ten, kur rinka aktyvesnė, pvz., Vilniuje, Kaune, pajūryje, NT kainos išplėtus mokestį galėtų keistis labiau.
Kaip NT apmokestinamas dabar
Kaip informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, NT mokesčio tarifą, intervale nuo 0,3 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą
Nuo 2018 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
1) neapmokestinamąjį dydį (220 tūkst. eurų), tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas; 2) 300 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas; 3) 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.
Turintiems tris ir daugiau vaikų taikomas didesnis neapmokestinamas dydis.
Praėjusių metų balandį LB siūlė mokesčių bazę išplėsti daug labiau ir taikyti mokestį visam gyvenamosios paskirties NT, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes, t. y. mokestis turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą: mažiau įkainotam turtui turėtų būti taikomi mažesni mokesčiai.
LB siūlomas modelis leistų viešųjų finansų pajamas iš nekomercinio NT mokesčių padidinti kone dešimteriopai. Padidinus turto mokesčius ir sumažinus darbo jėgos apmokestinimą, kartu daugiau lėšų būtų ištraukiama ir iš šešėlio – pajamas nuslėpti lengviau nei nekilnojamąjį turtą.