Europos oro uostus vėl užplūdo keliautojai, nors daugelyje šalių tikrasis vasaros atostogų sezonas dar nė neprasidėjo.
Panaikinus daugumą su pandemija susijusių apribojimų, žmonės leidžiasi į savo svajonių keliones, norėdami kompensuoti per pastaruosius dvejus metus prarastas galimybes keliauti – šis reiškinys vadinamas „kelionėmis iš keršto“.
Išaugusi paklausa yra didžiulis pokytis aviacijos pramonei, kuri dėl koronaviruso sukeltų draudimų nukentėjo labiausiai ir 2020 m. prarado daugiau kaip 230 mlrd. dolerių (219 mlrd. eurų), didžiąją dalį nuostolių patyrė oro transporto bendrovės.
Tačiau greitas atsigavimas sukėlė ir naujų galvos skausmų sunkiai besiverčiančiai pramonei, tokio staigaus atsigavimo nesitikėjusi aviacijos pramonė stengiasi surinkti pakankamai darbuotojų, kad galėtų susidoroti su keliautojų antplūdžiu.
Dėl personalo trūkumo ir spūsčių oro uostuose susidarė ilgos eilės, prasitęsė keleivių laukimo laikas didžiuosiuose Europos centruose, pavyzdžiui, Frankfurte, Dubline ir Amsterdame, atsirado šimtai atšauktų skrydžių, o tai kelia grėsmę, kad pramonės atsigavimas sustos.
„Vyriausybėms darant staigius posūkius ir keičiant politiką, iki paskutinės minutės tvyrojo netikrumas, todėl liko nedaug laiko iš naujo paleisti dvejus metus beveik neveikusią pramonę“, –pareiškime teigė Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) vadovas Willie Walshas.
„Kelionės iš keršto“
Bendra oro kelionių paklausa balandžio mėnesį, matuojama pagal keleivio apmokėtus kilometrus arba RPK, skaičiuojantį mokančių keleivių nukeliautus kilometrus, išaugo beveik 80 proc., lyginant su 2021 m. balandžiu, tai lėmė tarptautinių kelionių šuolis, teigė IATA. Ji pridūrė, kad paklausa keliuose maršrutuose, įskaitant Europą / Centrinę Ameriką ir Artimuosius Rytus / Šiaurės Ameriką, viršijo iki pandemijos buvusį lygį.
„Žmonės jau gali būti tikri, kad galės mėgautis klasikine miesto patirtimi su restoranais, pramogomis ir t. t., nesijaudindami dėl koronaviruso apribojimų“, – DW sakė Axelis Heferis, užsakymų platformos „Trivago“ vykdomasis direktorius ir vyriausiasis vykdomasis vadovas.
Didelė paklausa kartu su padidėjusiomis aviacinių degalų kainomis ir mažesniu lėktuvų danguje skaičiumi, mat daugelis pandemijos metu įšaldytų orlaivių lieka nenaudojaimi, padidina lėktuvų bilietų kainas. Tačiau neatrodo, kad tai atgraso žmones, trokštančius keliauti ir pandemijos metu priverstinai sutaupiusius lėšų.
”Po ilgo abstinencijos laikotarpio atostogos šiemet yra pačioje vokiečių norų sąrašo viršūnėje – net didėjančios energijos kainos ir auganti infliacija negali to paveikti“, – sakė Norbertas Fiebigas, Vokietijos kelionių asociacijos (DRV) prezidentas. Priešingai, pasak N. Fiebigo, šiemet žmonės atostogoms išleidžia daugiau, „užsisakydami ilgesnes atostogas ir rinkdamiesi aukštesnę kokybę“.
Aviakompanijoms pasinaudoti skubėjimu – sunku
Toks grįžimas su trenksmu turėjo būti gera žinia oro transporto bendrovėms, kurios per pastaruosius dvejus metus išleido milijardus eurų grynųjų pinigų ir nekantriai laukė šios akimirkos. Tačiau perpildyti oro uostai tapo atgrasūs.
Šio mėnesio pradžioje Vokietijos oro vežėja „Lufthansa“ Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose atšaukė apie 900 vidaus ir Europos trumpųjų liepos mėnesio skrydžių. „Lufthansa“ padalinys „Eurowings“ taip pat atsisakė kelių šimtų skrydžių.
„Galima numatyti, kad dėl kliūčių skrydžių tvarkaraščių nebus galima vykdyti taip, kaip tikėtasi. Todėl turėjome iš anksto atšaukti skrydžius, kad palengvintume sistemos darbą ir laiku nuskraidintume savo klientus į paskirties vietą arba sudarytume sąlygas jungiamiesiems skrydžiams“, – DW sakė „Lufthansa“ atstovas spaudai.
Kitos oro transporto bendrovės, įskaitant „Lufthansa“ konkurentę „Air France-KLM“ ir pigių skrydžių bendrovę „Wizz Air“, taip pat susidūrė su personalo trūkumu oro uostuose, kur paklausa artėja prie didžiausios apimties, buvusios iki koronaviruso laikų.
Kur yra oro uostų darbuotojai?
Aviacijos pramonei sunkiai sekasi įdarbinti žmones po to, kai pandemijos metu ji buvo priversta mažinti darbuotojų skaičių. Padėtį dar labiau apsunkina po pandemijos įsigalėjusi tendencija, kad žmonės tampa itin išrankūs darbo vietoms ir vengia vietų, kuriose darbo sąlygos prastos, o užmokestis mažas.
„Vokietijos darbo rinka ir toliau išlieka labai įtempta. Ieškantieji darbo gali rinktis iš daugybės laisvų darbo vietų, o darbdaviams sunku užpildyti laisvas darbo vietas. Be to, įdarbinimo procesas oro uostuose yra ypač sudėtingas ir užima daug laiko.
Taip yra dėl to, kad daug operatyvinės veiklos aviacijos srityje vykdoma su saugumu susijusiose ir riboto patekimo zonose“, – DW sakė Frankfurto oro uosto operatoriaus „Fraport“ atstovas spaudai.
Vokietijos oro navigacijos paslaugų teikėja „Deutsche Flugsicherung“ (DFS) teigia, kad nors dėl Vokietijos vyriausybės paramos jai pavyko išlaikyti darbuotojus, dėl pandemijos apribojimų ji negalėjo apmokyti tiek žmonių, kiek norėjo.
„Personalo planavimas ne tik pasirodė esąs labai sudėtingas, bet ir pasiekė galimybių ribą“, – DW sakė DFS atstovas spaudai Fabio Ramosas.
Padėtį Vokietijoje taip pat paveikė tai, kad Prancūzijos oro navigacijos paslaugų teikėjas pradėjo naudoti naują oro eismo valdymo sistemą, todėl į šią šalį buvo perkeltas papildomas, neplanuotas eismas, sakė F. Ramosas.
„Uždarius Rusijos ir Ukrainos oro erdvę, oro eismas taip pat persikelia į Vokietiją. Be to, dėl karo Ukrainoje, Vokietijoje daugėja karinio oro eismo“, – pridūrė jis.
Rizika kelionių atgimimui
Atsižvelgiant į sutrikimus oro uostuose, keliautojams rekomenduojama atvykti likus 2-2,5 valandos iki vidinio skrydžio, pageidautina užsiregistruoti internetu ir įsitikinti, kad jų rankinis bagažas yra tinkamai supakuotas, jog būtų išvengta vėlavimo saugumo patikros punktuose.
„Pastaroji priemonė turi ypač didžiulį poveikį, nes mes vis dar pastebime, kad procesas, o kartu ir laukimo prie patikros punkto laikas gerokai pailgėja, nes vežama daug neleistinų daiktų, skysčiai neatskiriami ir neišmetami iki pat patikros punkto, nesilaikoma kitų taisyklių“, – DW sakė Švedijos saugumo paslaugų grupė „Securitas“, teikianti patikros paslaugas oro uostuose.
Nepaisant kliūčių ir darbuotojų trūkumo, pramonė tikisi pasipelnyti iš „keršto kelionių“ bangos. Tačiau keliautojai turi pasiruošti nepatogumams.
„Nemažai kelionių yra tiesiog būtinos, nes priešingu atveju išprotėtumėte arba jūsų vaikai išprotėtų, arba ir viena, ir kita. Keliautojų lūkesčiai, kad tai bus geriausia vasara, yra dideli, tačiau dėl darbo jėgos trūkumo jie nebūtinai gaus tokią patirtį, apie kokią svajojo“, – sakė „Trivago“ atstovas A. Heferis.
