Atsakingo vartojimo kultūros ugdymas yra viena iš svarbiausių visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygų. Vartojimo kultūros svarbą atskleidžia Lietuvoje įgyvendintas vartojimo kultūros ugdymo projektas, kuris buvo pristatytas Paryžiuje ir Briuselyje vykusiose inovatyvių idėjų mugėse „Innovative people without borders“.
Atsakingo vartojimo svarba visuomenei
„Šiuolaikiniame vartotojiškame pasaulyje galima pastebėti daug netinkamo vartojimo sukeltų neigiamų pasekmių. Tai nesveikas gyvenimo būdas, greito maisto vartojimas, cheminių medžiagų naudojimas buityje ir kosmetikoje, aktyvumo stokos, nutukimo, ydingos laikysenos ir kitos sveikatos problemos, netinkami laisvalaikio praleidimo būdai“, – teigia viena iš vartojimo kultūros ugdymo projekto vykdytojų Inga Kepalienė, Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto dėstytoja.
Pasak Ingos, pasikeitę žmonių poreikiai didina vartotojiškumą, kai vietoj sporto, kultūros renginių, turiningo ir aktyvaus laisvalaikio pasirenkamas pramogavimas prekybos centruose, kuriuose itin skatinamas vartotojiškumas, perkami nereikalingi daiktai. Nesaikingas vartojimas daro neigiamą įtaką ir aplinkai, sukelia ekologijos problemas (nyksta gyvūnija ir augalija, teršiamas vanduo, oras, dirvožemis, mažėja gamtinių išteklių, didėja šiukšlių, stiprėja šiltnamio efektas). Daugelis nesuvokia vartojimo įtakos sveikatai ir aplinkai, todėl būtina ugdyti vartojimo kultūrą, skatinti įgyti reikiamų vartojimo žinių ir gebėjimų.
Vartojimo kultūros ugdymo projekto esmė
„Pagrindinis projekto tikslas – kurti geresnę gyvenimo kokybę ugdant vartojimo kultūrą. Tačiau šiam tikslui pasiekti reikalingas visų žmonių įsitraukimas, aktyvumas, įvairiapusis požiūris, gebėjimas kritiškai analizuoti vartojimo visuomenę, suprasti aplinkos problemas. Vartotojų švietimo ir aktyvaus įsitraukimo sėkmę padeda užtikrinti mokyklų bendruomenės, tėvai, neformalusis ugdymas“, – teigia Inga Kepalienė.
Anot Ingos, vartojimo kultūra yra visuomenės ir kartu kiekvieno asmens kultūros dalis, nes asmens gebėjimas pasirinkti tausojantį gyvenimo būdą pagerina tiek asmeninio, tiek visuomenės gyvenimo kokybę. Pozicija „ką galiu padaryti aš, kad išspręsčiau problemą“ – tai ne tik mokėjimas pasirinkti prekes bei paslaugas ir jomis naudotis, tai savo tausojančios aplinką pozicijos reiškimas perkant, kritiškas požiūris į gyvenimo būdą „turėti kuo daugiau“, gebėjimas atsispirti hedonistinėms nuostatoms ir pagarba aplinkai.
Vartojimo kultūros ugdymas
Vartojimo kultūros ugdymą svarbu integruoti į mokymosi procesus. „Vartojimo kultūros ugdymas atlieka ugdomąją praktinę misiją, reikalingą būsimai mokytojų kartai. Vilniaus pedagoginis universitetas – vienintelis universitetas, turintis Žaliojo universiteto vardą. Prasminga, kad mokytojo profesijai besiruošiantys žmonės ne tik galvoja apie rytojų, bet ir praktiškai dalyvauja įgyvendindami savo idėjas“, – sako Inga Kepalienė.
„VPU Gamtos mokslų fakulteto dėstytojų grupė parengė pagalbinę mokymo priemonę „Vartojimo kultūros ugdymas“, kuri padeda lengviau integruoti vartojimo kultūros klausimus į mokomuosius dalykus (biologiją, chemiją, geografiją, kūno kultūrą, technologijas). Naudodamasis šiuo mokymo ir metodinės medžiagos rinkiniu mokytojas padės bet kurio amžiaus mokiniui išmokti pasirinkti prekę ar paslaugą, atsižvelgiant ne tik į jos kainą ir kokybę, bet ir įvertinant poveikį žmogaus sveikatai bei aplinkai, suprasti rinkodaros poveikį, racionaliai tvarkyti savo asmeninius finansus. Vartotojų poreikių ir pasiūlos formavimo būdų pažinimas, produktų patekimo į rinką (nuo žaliavos iki vartotojo) suvokimas, padeda mokiniams suprasti rinkos ekonomiką ir formuoti vartojimo nuostatas“, – pasakoja Inga.
Taip pat Vilniaus pedagoginis universitetas aktyviai vykdo vartojimo kultūros ugdymo veiklas: dėstomas vartojimo kultūros dalykas, rengiami moksliniai straipsniai, bakalauro ir magistro darbai vartojimo kultūrostema, studentai dalyvauja projektuose ir antrinių žaliavų kolekcijų konkursuose, rengia parodas, skaito paskaitas, veda renginius skleisdami vartojimo kultūros žinias. VPU Gamtos mokslų fakultetas kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuolat organizuoja vartojimo kultūros projektus bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose. Įsimintinos studentų rengtos pažintinės, šviečiamosios akcijos „Žinok, ką valgai“, „Vaivorykštė tavo lėkštėje“, „Ar žinai, ką renkiesi“, „Finansiškai raštingas ketvirtokas“, „Finansiškai raštingas gimnazistas“.
Vartojimo kultūros nauda
„Vartojimo kultūros ugdymo klausimų integravimas į mokomuosius dalykus padeda formuoti tinkamą požiūrį į tausojantį ir sveiką gyvenimo būdą, cheminių medžiagų naudojimą buityje, kosmetikos poveikį sveikatai, gamtinių išteklių naudojimą, reklamą, laisvalaikio praleidimo būdus, kūno įvaizdį, besaikio vartojimo padarinius. Išsiugdę kritišką mąstymą, nevartotojišką požiūrį į gamtą, pagarbą gyvybei, atsakomybės jausmą, jaunoji karta sugebės atsilaikyti prieš galingas gamintojų pajėgas“,– sako Inga Kepalienė.
Anot Ingos, vartojimo kultūros supratimas įskiepija naują požiūrį į tausojantį vartojimą, šiukšlių rūšiavimą, gamtos išteklių saugojimą, ekokūrybą, ekologinės kultūros viešinimą, skatina būti atsakingais ne tik už save, bet ir supančią aplinką. Vartojimo kultūros tema aktuali visame pasaulyje, todėl svarbu ir toliau vykdyti visuomeninę veiklą, viešinti vartojimo kultūros svarbą, dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.
