Plaukuotumo klausimas moterims reiškia ne tik tam tikrą estetiką, mados ar grožio etaloną, bet ir signalizuoja apie galimus endokrininius sutrikimus. Visų pirma, kalbant apie plaukuotumą, reikėtų atskirti patologiją nuo fiziologijos.
Padidėjęs kūno plaukuotumas vadinamas hirsutizmu. Tai – storų ir pigmentuotų plaukų augimas moterims pagal vyriškąjį tipą – veido, smakro srityje, viršutinėje ir / ar apatinėje pilvo dalyje, vidinėje šlaunų pusėje, krūtinės, nugaros srityse. Plaukuotumas šiose srityse padidėja dėl pernelyg aktyvios androgenų (vyriškų hormonų) gamybos ir / ar padidėjusio plauko folikulo (svogūnėlio) jautrumo androgenams.
Hirsutizmas yra nustatomas 5–15 proc. reprodukcinio amžiaus moterų.
Hipertrichozė – paryškėjęs plaukų augimas nuo androgenų nepriklausomose kūno vietose, dažniausia būna įgimtas ar sukeltas metabolinių sutrikimų, tokių kaip skydliaukės veiklos mažėjimas, anoreksija ar nervai, taip pat gali būti susijęs ir su ilgalaikiu medikamentų vartojimu.
„Hirsutizmą gali sukelti arba padidėjęs vyriškų hormonų – androgenų kiekis moters organizme, arba pernelyg didelis plaukų folikulų jautrumas androgenams. Vyriški hormonai, pavyzdžiui, testosteronas, stimuliuoja plaukų augimą, didina jų ilgį, gausumą ir pigmentaciją“, – pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja endokrinologė Julija Bernotaitė-Davydovienė.
Daugėja įrodymų, kad hirsutizmui įtakos turi didelis insulino kiekis moters organizme. Ši teorija sutampa su faktais, kad apkūnioms moterims hirsutizmo rizika yra didesnė (nutukimas siejamas ir su insulino pertekliumi kraujyje) bei kad gydymas, mažinantis insulino koncentraciją, mažina hirsutizmą. Įtariama, kad esant tam tikrai aukštai insulino koncentracijai, kiaušidėse stimuliuojama androgenų gamyba.
„Moterų ir vyrų plaukų svogūnėlių skaičius yra beveik toks pats. Dėl padidėjusio androgenų kiekio moterims ploni ir mažai pigmentuoti plaukai veido, smakro ir krūtinės srityse tampa storesni ir labiau pigmentuoti, dėl to tampa labiau matomi. O galvos plaukus androgenų perteklius veikia priešingai - jie pradeda labiau slinkti. Taip pat atsiranda riebi oda, aknė, mėnesinių ciklo sutrikimai, nevaisingumas ir padidėja libido“, – pasakojo gyd. endokrinologė J. Bernotaitė-Davydovienė.
Iš viso yra išskiriamos trys plaukų augimo stadijos: anogeninė augimo stadija, katageninė - plauko involiucija ir teloginė - ramybės stadija. Plaukai auga asinchroniškai, todėl susidaro įspūdis, kad plaukas nuolat auga.
Nepageidaujamų plaukelių šalinimas
Patebėjus padidėjusį bendrą kūno plaukuotumą yra rekomenduojama kreiptis į gydytoją endokrinologą, kuris ir nuspręs, ar plaukelių šalinimui yra reikalingas medikamentinis gydymas, ar plaukuotumą geriau šalinti kitomis priemonėmis.
Padidėjusį plaukuotumą arba nepageidaujamus plaukelius galima šalinti įvairiais būdais, tačiau tokios procedūros kaip depiliacija lazeriu ar fotoepiliacija yra ne tik be galo brangios, bet ir neužtikrina plaukelių pašalinimo visam laikui.
Siekiant pašalinti nepageidaujamus plaukelius visam gyvenimui, rekomenduojama rinktis elektroepiliacijos procedūrą. Elektroepiliacija – tai permanentinis ir visiškai plauką pašalinantis depiliacijos būdas, po kurio plaukeliai nebeatauga. Elektroepiliacijos būdu plaukeliai šalinami po vieną, į kiekvieno plauko šaknį įvedant ploną zondą, kuriuo paleidžiamas elektros impulsas.
Elektroepiliacijos procedūra veido srityje yra atliekama Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje adresu: Taikos pr. 103. Šiuo metu elektroepiliacijos yra atliekamos inovatyviu, moderniu „Decoblend“ prietaisu su adatiniu elektroepiliatoriumi. Vienos procedūros kaina – 12 eurų, taip pat papildomai dar reikia sumokėti 2,50 eur už vienkartinę adatą.
„Į plauko svogūnėlį yra įvedama labai labai plona adatėlė. Kad būtų sumažintas skausmas, pirmiausia paleidžiama šiluminė banga, o vėliau elektra“, – pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos bendrosios praktikos slaugytoja Jelena Pajeva.
Naudojant zondus ir elektros impulsus plaukų folikulai ir šaknys yra suardomi, todėl daugiau nebeatauga.
Naudojant įprastus plaukų šalinimo būdus, tokius kaip plaukų skutimas, pešiojimas, depiliacija cukrumi, vašku ar depiliaciniais kremais, nepageidaujami plaukeliai pašalinami tik laikinai. Be to, šios procedūros sukelia odos problemų ar diskomfortą – plaukeliai pradeda įaugti į odą, atsiranda bėrimai, po kurių ilgam lieka tamsios dėmės. Kai tokie bėrimai komplikuojasi bakterine infekcija, odoje gali likti ir randų.
O po elektroepiliacijos procedūrų plaukai daugiau nebeįauga, išnyksta bėrimai, dėmelės ir žymiai pagerėja odos išvaizda bei būklė. Oda vėl tampa sveika ir lygi.
Plaukas turi 3 gyvavimo fazes – augimo, regresijos ir ramybės, todėl reikalinga atlikti pakartotines procedūras, norint negrįžtamai paveikti kuo daugiau plaukelių augimo fazėje.
Elektroepiliacijai taip pat svarbu plaukelių augimo ciklai, todėl procedūros turėtų būti atliekamos būtent tada, kai daugiausia plaukelių yra augimo fazės.
Norint galutinai pašalinti plaukelius visam laikui, procedūras reikėtų kartoti maždaug kas 3 savaites, o vidutiniškai procedūras tenka pakartoti apie 8 kartus. Tačiau mažesnio odos ploto bei plaukuotumo sritims (veido ar pažastų) dažnai užtenka 3–5 procedūrų.
Palyginti su kitais depiliacijos metodais, elektroepiliacijos privalumas yra tas, kad procedūros efektyvumas nepriklauso nuo odos tipo, spalvos ar plauko pigmento – gali būti pašalinami tiek šviesūs, tiek tamsūs plaukeliai. Kadangi pigmentas nedaro įtakos procedūros efektyvumui, elektroterapijos metu šalinami bet kokios spalvos plaukai, netgi žili, tad dėl procedūros gali kreiptis ir vyresnio amžiaus moterys, norinčios pašalinti nepageidaujamus plaukelius. Elektroepiliacijos būdu galima pašalinti net šviesesnius plaukelius veido srityje, kuo šiuo metu dar negali pasigirti lazerinė depiliacija ar fotoepiliacija.
Elektroepiliacija šiuo metu – vienintelis būdas pasaulyje, pripažintas kaip plaukus pašalinantis visam gyvenimui.
Vyriškų hormonų gamyba moters organizme gali padidėti dėl šių sveikatos pakitimų:
policistinio kiaušidžių sindromo;
Kušingo sindromo (hiperkortizolizmo);
auglių kiaušidėse arba antinksčiuose;
tam tikrų vaistų vartojimo;
įgimtos antinksčių hiperplazijos;
insulino rezistencijos.
Kaip įsivertinti plaukuotumą?
Plaukuotumo vertinimas pagal D. Ferriman ir J. D. Gallwey kriterijus. Patologinis plaukuotumas nustatomas, kai bendra balų suma yra daugiau nei 8.
Kūno vieta / Laipsnis / Paaiškinimas
Viršutinė lūpa
1 Keli pavieniai plaukai ant išorinio lūpos krašto
2 Nedideli ūseliai ant išorinio lūpos krašto
3 ūsai, užimantys pusę atstumo nuo išorinio lūpos krašto iki lūpos vidurio
4 ūsai iki lūpos vidurio
Smakras
1 Keli pavieniai plaukai
2 Nedideli plaukų kuokštai
3 Lengvai dengia visą smakrą
4 Tankiai dengia visą smakrą
Krūtinė
1 Plaukai apie spenelius
2 Plaukai dar auga ir ant krūtinkaulio
3 Susiliejimas šių vietų, plaukai dengia 3/4 krūtinės
4 Plaukai dengia visą krūtinę
Viršutinė nugaros dalis
1 Keli pavieniai plaukai
2 Žymiai daugiau, tačiau vis dar pavieniai
3 Lengvai dengia visą paviršių
4 Vešliai dengia visą paviršių
Apatinė nugaros dalis
1 Kuokštas plaukų ant kryžkaulio
2 Žymiai daugiau išplitę
3 Dengia 3/4 paviršiaus
4 Dengia visą paviršių
Viršutinė pilvo dalis
1 Keli pavieniai plaukai vidurinėje linijoje
2 Žymiai daugiau, bet vis tiek tik vidurinėje linijoje
3 Dengia pusę paviršiaus
4 Dengia visą paviršių
Apatinė pilvo dalis
1 Keli pavieniai plaukai vidurinėje linijoje
2 Ruoželis plaukų vidurinėje linijoje
3 Juosta plaukų vidurinėje linijoje
4 Apverstos „V“ raidės formos plaukų augimas
Žastas
1 Reti plaukai, dengiantys ne daugiau kaip 1/4 paviršiaus
2 Plaukų daugiau, tačiau ne visas paviršius padengtas
3 Lengvai dengia visą paviršių
4 Vešliai dengia visą paviršių
Šlaunis
1 Reti plaukai, dengiantys ne daugiau kaip 1/4 paviršiaus
2 Plaukų daugiau, tačiau ne visas paviršius padengtas
3 Lengvai dengia visą paviršių
4 Vešliai dengia visą paviršių
