Lietuvą vis krečia skandalai dėl kraujo. Įstaigos, atsakingos už jo tiekimą, skundžia viena kitą, pasipila kreipimaisi į prokuratūrą, žarstomi kaltinimai dėl nekokybiško kraujo.
Šią vasarą kilo skandalas dėl Nacionalinio kraujo centro (NKC), neva tiekiančio ligoninėms nekokybišką kraują. Būtent vasarą, kai didėja traumų, avarijų, nelaimingų atsitikimų, donorų kraujas tampa gyvybiškai reikalingas. Kyla klausimas, ar akivaizdi konkurencinė kova tarp kraujo centrų netaps žmonių mirčių priežastimi dėl kraujo stokos? Ar skandalas nepasės nepasitikėjimo sėklos tarp neatlygintinų donorų? Ar nesumažės donorų sąmoningumas ir noras duoti kraujo neatlygintinai?
Prašo prokurorų pagalbos
NKC kreipėsi į prokuratūrą dėl galimo kraujo komponentų, paruoštų šiame centre, tyrimų rezultatų klastojimo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje (RVUL) ir dėl abiejose įstaigose laikytų kraujo komponentų galimo klastojimo.
NKC direktorius Vytenis Kalibatas vertina šią situaciją kaip išpuolį. Anot jo, taip bandoma diskredituoti centro veiklą ir įžvelgiama konkurentų – „Kraujo donorystės centro“ kova dėl rinkos.
„Sprendimą kreiptis į prokuratūrą priėmėme po to, kai mūsų centro atstovui, dalyvavusiam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuotame kraujo komponentų kokybės tyrime, kilo įtarimų dėl kraujo komponentų vienetų, kuriuose nustatytas neatitinkantis reikalavimų hemoglobino lygis. Be to, kraujas buvo su galimais išorinio paveikimo požymiais, nes jie akivaizdžiai skyrėsi nuo tų NKC paruoštų komponentų, kuriuose buvo nustatytas tinkamas hemoglobino lygmuo“, – teigė jis.
Pasak NKC vadovo, skubių veiksmų prašoma imtis siekiant išaiškinti tikrąją padėtį, nuraminti visuomenę ir patraukti atsakomybėn asmenis, griaunančius žmonių pasitikėjimą NKC. Juolab kad esama požymių, jog „Kraujo donorystės centras“ siekia susigrąžinti prarastas pozicijas tiekiant kraujo komponentus.
Šiemet iš 28 ligoninių paskelbtų konkursų net 21 atveju laimėtoju pripažintas NKC. Pralaimėjus konkursus, „Kraujo donorystės centras“ prarado dalį rinkos ir pajamų.
Keisti sutapimai
NKC dabar bylinėjasi su RVUL dėl kraujo komponentų viešojo pirkimo konkurso rezultatų. Ligoninė pašalino iš konkurso NKC dėl eritrocitų ir leukocitų tiekimo, o „Kraujo donorystės centrą“ paskelbė konkurso laimėtoju bei sudarė su juo sutartį. NKC, nesutikdamas su tokiu RVUL sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Jis 2011 metų gegužės 3 dienos sprendimu įpareigojo pripažinti šią sutartį negaliojančia.
Galbūt neatsitiktinai RVUL buvo nustatyti neva kokybės reikalavimų neatitinkantys NKC kraujo komponentai, o vėliau iš šios ligoninės SAM organizuotam kraujo komponentų kokybės tyrimui pristatyti vienetai buvo su žemesnio hemoglobino lygio, nei reikalaujama SAM ministro įsakyme.
Būtent šios ligoninės gydytoja transfuziologė Emilija Kazlauskienė, tikėtina, ne be vadovybės žinios, kreipėsi tiesiai į Seimo Antikorupcijos komisiją dėl NKC nekokybiško kraujo. Tiesa, SAM ministro įsakyme reglamentuota, kad ligoninės, nustačiusios kraujo komponentų kokybės reikalavimų neatitikimą, privalo informuoti SAM ir grąžinti kraują jį tiekusiai įstaigai.
SAM tvirtino iš šalies gydymo įstaigų negavusi skundų, kad NKC ligoninėms tiekiamas kraujas gali neatitikti kokybės reikalavimų. Į ją oficialiai nesikreipė ir RVUL, kurios steigėja yra SAM.
„Bus išsiaiškinta, kodėl konkrečios gydymo įstaigos, kurios darbuotoja kėlė pretenzijas, neinformavo įstaigos administracijos. O jeigu informavo, kodėl įstaigos administracija neįspėjo SAM dėl kraujo, neatitinkančio standartų, ir negrąžinto jo kraują tiekusiam NKC. Pagal teisės aktus nekokybiškas kraujas gali ir turi būti grąžinamas. Tačiau buvo kreiptasi su skundais į prokuratūrą ir į Seimo Antikorupcijos komisiją“, – svarstė SAM ministras Raimondas Šukys.
„Kraujo donorystės centro“ vadovas Artūras Venslauskas „Balsas.lt savaitei“ neigė, kad NKC turi nemalonumų, nes jo konkurentas rezga intrigas.
„Jie visada taip sako, kai daugiau neturi ką pasakyti. Taip būna visą laiką – per visus septynerius metus, kol čia dirbu. Kai tik prisidirba, tuoj kaltina konkurentus. Mes vieninteliai paprasčiausiai tą klausimą keliame šiuo metu. Net ne mes, o greitosios pagalbos ligoninė. Todėl belieka sakyti, kad čia konkurentai“, – stebėjosi jis.
Paklaustas, kaip galėjo nutikti, kad NKC kraujo komponentuose nustatytas per mažas hemoglobino kiekis, A. Venslauskas tikino, kad jam tai nesuvokiama. „Nesuvokiame, kaip galima taip padaryti. Esmė ta, kad sumažinti hemoglobino kiekį, atskiesti ar dar ką nors padaryti įmanoma tik gamybos metu. Po to, kai maišelis užlydomas ir atiduodamas į ligoninę, visos tos kalbos apie kreipimąsi į prokuratūrą ir aiškinimai, kad galbūt ką nors pakeitė pati ligoninė – absurdiškos“, – tvirtino vadovas.
A. Venslauskas pripažino, kad jo bendrovė pernai prarado dalį rinkos. Jo tvirtinimu, 2010 metais ji dirbo „minimaliai pelningai“. „Mums strigo tai, kad žiemą vykusiame konkurse Kauno klinikose, kai Ligonių kasų ir SAM kelios komisijos buvo paskaičiavusios, jog vieną kraujo komponentą – eritrocitų masę pagaminti kainuoja apie 300 litų, o NKC tai pasiūlė už daugiau kaip 180 litų. To neįmanoma niekaip padaryti, nors ir kaip mažintume savikainą“, – stebėjosi jis. Tiesa, jo bendrovė minėtoms klinikoms irgi siūlė tą patį produktą ne ką brangiau – už 198 litus.
Remiantis redakcijos šaltiniais, gydytojos E. Kazlauskienės, sukėlusios skandalą dėl konkurentų kraujo, sūnus Tautvydas Kazlauskas dirba „Kraujo donorystės centre“. Tai patvirtina ir bendrovės vadovas A. Venslauskas. „Jis dirba donorų organizatoriumi per donorų asociaciją Vilniuje nuo to laiko, buvo organizuojama akcija „Pjūklas trys“. Po to jis sirgo, gulėjo ligoninėje. Negaliu nieko daugiau komentuoti, galbūt jis toliau ir dirbo. Nesiruošiu jo atleisti, nes tai visai nesusiję dalykai“, – aiškino jis.
Kruvina prabanga
Tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek visame pasaulyje į kraujo donorystę žiūrima ypač atsakingai, o kraujo donorystės veikla užsiimančios įstaigos griežtai laikosi etikos normų ir principų. Šiandien ES kraujo donorystės administravimo veikla griežtai atskirta nuo komercinės, todėl ja negali užsiimti pelno siekiantys subjektai. Šį principą įtvirtina net Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/98/EB, kurios Lietuva nemato reikalo laikytis.
„Kraujo donorystės centro“ steigėja yra SAM, tačiau įstaiga veikia kaip uždaroji akcinė bendrovė. Jos kontrolinį akcijų paketą – 51 proc. valdo A. Venslauskas. Bendrovės sprendimus dėl turto pirkimo atlyginimų, išlaidų, komandiruočių priima tas, kas valdo didžiąją dalį akcijų.
Redakcijos šaltinio teigimu, A. Venslausko atlyginimas siekia 50 tūkst. litų per mėnesį, įtaigoje taip pat dirba jo žmona ir dukra.
Valdžia laukia išvadų
SAM informavo, kad atliekamas medicininis ir veiklos auditas NKC bei RVUL. Pasak SAM, su šiuo incidentu susijusias aplinkybes aiškinsis Valstybinė medicininio audito inspekcija, SAM Vidaus audito skyrius. Preliminari ekspertų išvada tokia: nekokybiškas kraujas galėjo atsirasti dėl technologinių pažeidimų ruošiant kraujo komponentus arba jie galėjo būti paveikti išoriškai.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Gediminas Navaitis „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad NKC keliamuose kaltinimuose jis įžvelgia nekorektišką konkurenciją tarp kraujo centrų. Pasak G. Navaičio, gandas apie nekokybišką kraują paveikė žmonių norą būti kraujo donorais. „Organizacijos, kurių nariai norėjo duoti kraujo, dabar tai atidėlioja“, – sakė Seimo narys. Jo nuomone, SAM, kuri pradėjo medicinos įstaigų auditą, užėmė tinkamą poziciją. Nekyla abejonių, kad kraujo kokybės tikrinimas yra būtinas.
SAM ministras R. Šukys nuogąstavo, kad incidentas gali atbaidyti žmones nuo donorystės. Jis paragino visuomenę nepanikuoti dėl nustatyto atvejo, kada NKC kraujas, kuris buvo tiektas RVUL, neatitiko nustatytų parametrų.
„Reikėtų nepanikuoti. Norėčiau nuraminti ir Lietuvos žmones – mano sudaryta komisija nustatė, kad vienoje ligoninėje, vienoje siuntoje anksčiau buvo rasta kraujo preparatų, neatitinkančių tam tikrų kokybės standartų. Tačiau atrankos būdu paimti pavyzdžiai iš visų Lietuvoje veikiančių kraujo centrų, iš daugelio gydymo įstaigų parodė, kad jis šiandien atitinka visus kokybės parametrus“, – žurnalistams teigė ministras.
TIK FAKTAI
NKC yra viešoji įstaiga, bet iš valstybės negauna nė cento. Ji konkuruoja su „Kraujo donorystės centru“, kuris yra uždaroji akcinė bendrovė.
Iki 2010 metų ligoninės kraujo komponentus gaudavo nemokamai. Už jų gamybą kraujo centrams mokėjo ligonių kasos. Vėliau pereita prie to, kad ligoninės kraujo komponentus privalo pirkti viešuose konkursuose. SAM patvirtino fiksuotą komponentų kainą. Konkursų dalyviai atsidūrė situacijoje, kai, esant vienodai kainai, konkursus laimėdavo pirmieji pateikusieji dokumentus.
Nuo 2011 metų sausio padėtis pakoreguota – nustatyta viršutinė kainos riba.
