• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasara – atostogų metas, tačiau kai kurie darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai nenori išleisti jų atostogauti. Žmonės piktinasi, kad negali pasirinkti atostogų laiko ir trukmės. Darbo teisės atstovai pataria bandyti taikiai susitarti dėl atostogų, tačiau jeigu to padaryti nepavyksta, kreiptis į Darbo inspekciją.

Vasara – atostogų metas, tačiau kai kurie darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai nenori išleisti jų atostogauti. Žmonės piktinasi, kad negali pasirinkti atostogų laiko ir trukmės. Darbo teisės atstovai pataria bandyti taikiai susitarti dėl atostogų, tačiau jeigu to padaryti nepavyksta, kreiptis į Darbo inspekciją.

REKLAMA

Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Austėja skundėsi, kad darbdavys neišleidžia jos atostogauti.

„Noriu pasiimti atostogas rugpjūčio pradžioje. Tačiau darbdavys neišleidžia motyvuodamas tuo, kad nebus kam už mane dirbti. Žmogus, galintis pavaduoti, irgi atostogaus rugpjūtį, jis atostogų datą rezervavo anksčiau.

Todėl darbdavys sako, kad teks laukti, kol jis grįš ir tik tada mane išleis atostogauti. Bet juk mane galėtų pavaduoti ir kitas kolega, tačiau darbdavys nesutinka“, – skundėsi moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, darbdavys elgiasi, kaip jam atrodo patogu ir nepaiso darbuotojų interesų.

„Atostogas garantuoja Darbo kodeksas. Bet atrodo, kad nebegalime ilsėtis, kada norime. Ar tikrai gali darbdavys nurodinėti, kada atostogauti?“ – retoriškai klausė Austėja.

REKLAMA

Tuo metu kitas portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakojo, kad darbdavys išleidžia atostogų tik savaitei.

„Tačiau turiu kelionę, kuri trunka 10 dienų. Ir darbdavys nesutinka, kad atostogaučiau pusantros savaitės. Jis tikina, kad nėra kam dirbti. Dirbu administracinį darbą, dalį darbų tikrai galėčiau pasidaryti ir prieš atostogas ar po jų.

O skubesnius darbus atliktų mano kolegos, netgi pats su jais susitariau, tačiau darbdavys nesutinka“, – pasakojo Darius.

REKLAMA
REKLAMA

Jis apgailestavo, kad anksčiau pirktus kelionės bilietus teks parduoti ar dovanoti.

„Reikės keisti atostogų planus ir, ko gero, atostogauti Lietuvoje“, – svarstė vyras.

Atostogauti būtina bent kartą per metus

Advokatės Evelinos Kiznės teigimu, Darbo kodeksas numato, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus.

„Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje“, – komentavo advokatė.

Anot E. Kiznės, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai negali piktnaudžiauti planuodami atostogas.

„Darbuotojai ir darbdaviai privalo bendradarbiauti ir veikti sąžiningai. Suprantama, kad darbuotojo ir darbdavio vizija dėl kasmetinių atostogų laiko tam tikrais atvejais gali nesutapti.

REKLAMA

Tačiau šalys turi ieškoti kompromiso ir derinti savo interesus taip, kad nei viena nenukentėtų. Jei darbdavys dėl darbo organizavimo ypatumų negali suteikti darbuotojui kasmetinių atostogų, tai jis darbuotojo prašymo gali netenkinti, tačiau tokiu atveju darbdavys turėtų tartis su darbuotoju, kada šis norėtų atostogauti kitu metu“, – patarė advokatė.

Tačiau E. Kiznės teigimu, darbuotojas neprivalo sutikti su darbdavio reikalavimu atostogauti trumpiau arba atostogauti konkrečiu darbdavio nurodytu metu, jei atostogų trukmė ir laikas jo netenkina.

REKLAMA

„Taigi, šalys turi susitarti, kada darbuotojas atostogauja, nepamirštant to, kad kartą per metus darbuotojas privalo būti išleistas ilgesnių atostogų – dešimt darbo dienų arba ilgesnių“, – sakė advokatė.

Kai kurie darbuotojai gali atostogauti ilgiau

Anot E. Kiznės, dažnai kyla nesutarimai, kai darbuotojai sužino, kad pagal teisės aktus turi teisę atostogauti ilgiau, tačiau darbdaviai tokiems darbuotojams taiko įprastinį atostogų skaičiavimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgaliems darbuotojams turi būti suteiktos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).

Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos. Taigi, jei darbuotojai turi teisę į ilgesnės trukmės atostogas, tokiu atveju jie turi kreiptis į darbdavį ir jį apie tai informuoti, o jei reikia. pateikti tokią teisę patvirtinančius dokumentus“, – komentavo advokatė.

REKLAMA

Pasak jos, nesutarimai dėl atostogų suteikimo turėtų būti sprendžiami geranoriškai, darbdaviui ir darbuotojui bendradarbiaujant.

„O jei tokiu būdu ginčo išspręsti nepavyksta, tokiu atveju darbuotojas (retais atvejais ir darbdavys) gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir prašyti išspręsti kilusį ginčą tarpininkaujant darbo ginčų komisijos nariams. Įprastai ginčas yra išnagrinėjamas per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo.

REKLAMA

Be to, jei darbdavys pažeidžia darbo įstatymus, jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Tyrimus dėl administracinio nusižengimo atlieka Valstybinė darbo inspekcija“, – sakė advokatė.

Kaupti atostogų neapsimoka?

Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija tikino, kad darbuotojas turėtų išnaudoti kasmetines atostogas einamaisiais darbo metais, nes kasmetinės atostogos yra poilsio laikas skirtas pailsėti ir susigrąžinti darbingumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu darbuotojas neišnaudojo kasmetinių atostogų einamaisiais darbo metais, tai teisė pasinaudoti neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis yra prarandama po 3 metų.

Pavyzdžiui, darbuotojo darbo metai prasideda 2019-02-01 d. Darbuotojas teisę į visos trukmės (20 darbo dienų) kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2019-02-01 d. iki 2020-01-31 d. įgyja 2020-02-01 d. Teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis būtų prarandama iki 2024-01-01, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis“, – komentavo inspekcija.

REKLAMA

Anot jos, atostogos turėtų būti suteikiamos įprastai pagal patvirtintą atostogų grafiką arba šalių susitarimu (darbuotojo rašytiniu prašymu ir darbdavio sutikimu).

„Remiantis teismų praktika, darbdaviui nustatyta pareiga suteikti darbuotojui atostogas už einamuosius metus, o iniciatyvos teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų priklauso darbuotojui, bet ir šiuo atveju turi šalys susitarti.

Sudarius ir patvirtinus atostogų grafiką darbuotojai atostogauja jame nurodyta tvarka, atskirų prašymų teikti nereikia. Jeigu darbuotojas nori atostogauti ne pagal grafiką arba patvirtinto atostogų grafiko įmonėje nėra, tuomet turi teikti darbdaviui prašymą suteikti kasmetines atostogas, o darbdavys gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia dėl atostogų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka“, – informavo inspekcija.

Kvailas klausimas. "Ką daryti,jei darbdavys neišleidžia atostogų." Dedi pareiškimą ant stalo. Ir stoji į darbo biržą. Ir visą vasara bim bam. Po Tailandus ir dar kur. Jei gera profesija. Darbą visada rasi,bet kokiu atveju. Maxsimoje Visada reikia darbuotoju!!!!
Dedi skersą ir atostogų
Nebūtinai dėti skersą, galima ir isilgą det
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų