Danai yra pašiurpę. Gal ne tiek paprasti šios šalies gyventojai, kiek teisėsaugos pareigūnai. Danai priskiria save išsivysčiusioms šalims, todėl sveiku protu nesuvokia, kaip jų šalyje vergiškomis sąlygomis gali būti įdarbinti imigrantai.
Danijos Šiaurės Zealand policijos Organizuoto nusikalstamumo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovė Helle Just Christensen papasakojo vieną istoriją, kuri suglumino ikiteisminį tyrimą atlikusius teisėsaugos pareigūnus.
Nesijautė išnaudojama
„Prekybos žmonėmis kryptis – priverstinis darbas – kartais yra suvokiama per daug tiesmukai. Visi mano, kad prievarta dirbti verčiami žmonės yra kankinami ir kiekvieną akimirką svajoja, kaip ištrūkti iš vergijos. Taip toli gražu nėra“, – teigė H. J. Christensen.
Pareigūnė pateikė vienos moters pavyzdį, tačiau neatskleidė iš kokios šalies ji buvo atvykusi. Minėta moteris pateko į prekeivių žmonėmis pinkles. Jai buvo pažadėtas darbas Danijoje. Gerai mokamas darbas.
Iš tikrųjų, apie seksualinių paslaugų teikimą šį kartą nebūta net kalbos. Danijoje įsikūrę darbdaviai sukčiai moterį įdarbino valytoja. Ji turėjo dirbti vienoje mokykloje. Pastarosios vadovai prašė skirti bent penkis valytojų etatus, tačiau moters darbdaviai sutarė, jog mokyklai valymo paslaugas teiks viena darbuotoja.
Moteris buvo priversta dirbti net 20 val. per parą. Taip, jai buvo mokamas atlygis, tačiau Danijos mastu jis buvo labai menkas. Nustatę nelegalią sukčių veiklą, pareigūnai tikėjosi, kad moteris pradės skųstis darbo sąlygomis.
Bet jų laukė staigmena. Moteris pareiškė, kad jai teko dirbti itin daug, tačiau ji vis tiek uždirbo daugiau nei savo šalyje. „Moteris nežinojo, kad jos „darbdaviai“ pasiimdavo didžiąją dalį jos uždarbio. Už valymo paslaugas jai buvo mokama itin maža iš mokyklos gaunamo pelno dalis. Vis dėlto ji nesijautė išnaudojama, todėl ikiteisminis tyrimas susidūrė su sunkumais“, – prisiminė H. J. Christensen.
Nesuprantamas požiūris
H. J. Christensen pasakojo, kad Danijoje kaltės įrodinėjimo procesas gana sudėtingas. „Yra daug įvairių niuansų. Galiu pasakyti, kad mūsų šalyje mokamos kompensacijos prekybos žmonėmis aukoms. Tačiau tai taip pat reikia įrodyti, nes...
Jei pavyksta nustatyti, kad žmogus darė vieną ar kitą dalyką savo noru, kompensacijos niekas nemoka. Todėl advokatai neriasi iš kailio, kad tik pavyktų išpešti iš susiklosčiusios situacijos finansinės naudos. Deja, turime ir tokių sukčiavimo pavyzdžių.“
Pareigūnė pridūrė, kad žmonėmis prekiaujama tikrai ne vien dėl seksualinio išnaudojimo tikslų: „Danijoje itin sunku įdarbinti žmogų iš kitos šalies. Todėl nusikaltėliai bando išnaudoti esančias spragas. Dažniausiai pasirašoma darbo sutartis, bet jos sąlygų nežino nei darbuotojas, nei jo paslaugas perkanti įmonė. O pinigus susirenka darbdaviai tarpininkai.“
