Valstybininkais pasiskelbusios niekieno nerinktos grupuotės pavadinimas greitai imtas sprausti į kabutes. Vėliau kova su jais tapo politine mada. Galop šią etiketę imta klijuoti be atrankos.
Kalbos apie „valstybininkų“ klaną šiandien yra populiarios ir aktualios. Sudaryti ilgiausi valstybės užkulisių grupuotei neva priklausančiųjų sąrašai, pripiešta schemų. Nesutariama, ar klanas jau nugalėtas, ar jis tebėra galingas ir pavojingas. Yra ir nuomonė, kad temą sumanė ir išpūtė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politinės rinkodaros meistrai. Skelbta, kad viską iš keršto už iškeltą bylą išgalvojo Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.
Pasiskelbė patys
Iš pradžių buvo žodis tų, kurie pasiskelbė valstybės ramsčiais.
Po saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties 2006 metų rudenį, kai Valstybės saugumo departamento (VSD) vyrukai ir moterys ėmėsi lakstyti aplink Seimo narius ir įkalbinėti nieko netirti, daliai parlamentarų kaip tik kilo smalsumas. Pradėtas tyrimas, o žiniasklaida paskelbė kelis rašinius, kuriuose nurodė, kad šalyje yra tuomečio Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretoriaus Albino Januškos ir draugų kompanija, kuriai žuvęs pareigūnas galbūt užmynė ant nuospaudos.
Reaguodamas į tai, A. Januška atsistatydino, o dalis žiniasklaidos ir prezidentas Valdas Adamkus, kuris tuo metu buvo Varšuvoje, prapliupo viešomis raudomis, reikalaudami apginti tikrus valstybininkus nuo neva prorusiškų jėgų puolimo. „Ar Lietuvai nereikia valstybininkų?“, „Tariame URM – galvojame A. Januška“ – tokiomis antraštėmis ir sakiniais buvo užteršta visa viešoji erdvė. Štai čia prie žodžio ir prilipo kabutės – politiniame Lietuvos žargone įsitvirtino žodis „valstybininkai“. Jį vienodai noriai vartojo ir su grupuote nesusijusi žiniasklaida, ir politinę naudą pajutusi politinė opozicija: TS-LKD, Darbo, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos.
Buvo ar nebuvo?
Į klausimą, ar problema buvo reali ar išgalvota, atsakė pats buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus. Jis viešai patvirtino: tikrai susiformavo grupė žmonių, galinčių vadintis valstybininkais. Susiformavo jaunos valstybės valdžios vakuume. Dėl politikų nekompetencijos ir demokratinių institucijų silpnumo. Uodega, kaip pastebėjo politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis, ilgainiui ėmė vizginti šunį.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, istorikas, politologas Antanas Kulakauskas „Balsas.lt savaitei“ tvirtino neabejojąs, kad grupuotė apskritai egzistavo, tačiau pabrėžė neskleidžiąs jokių sąmokslo teorijų.
„Jei manęs klaustumėte apie organizuotą sąmokslą ar ložę – tuo visai netikiu. Tiesiog tam tikra grupė įtakingų asmenų nusprendė, kad vyraujant chaosui gali turėti didelę įtaką valstybės valdymui. Ten buvo žmonių, kurie nėjo ir jokių oficialių pareigų. Net vienas premjeras (Gediminas Kirkilas – „Balsas.lt savaitė“ past.) buvo paskirtas tai grupuotei pasitarus užkulisiuose, kai nebetiko senasis Algirdas Mykolas Brazauskas.
Į klausimą, ar tai kokia nors Rusijoje suorganizuota gauja Lietuvai užgrobti, atsakysiu, kad tokios informacijos niekur neradau“, – sakė A. Kulakauskas, pridurdamas, kad įtakos siekiančios grupuotės eina paskui pinigus, kad ir kieno jie būtų – JAV ar Rusijos.
Tiesa, vienu metu iš šiai gruptuotei priskiriamų atstovų lūpų pasigirdo lyg ir M. Laurinkaus išsakyto patvirtinimo neigimas, aiškinant, kad nieko apskritai nebuvo. Vėliau, mėginant suteikti tokiai veiklai teisėtą ir net mokslinį pavidalą, dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta septyniolikos puslapių studija, kurią atliko Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto korifėjai. Ten žodis „valstybininkas“ nurodomas, kaip angliško „statesmen“ atitikmuo, o mūsų „valstybininkus“ pamėginta parodyti ne kaip mutavusią nomenklatūrą, bet kaip tikrus valstybės ramsčius.
Žodžiu, belieka prisiminti Michailo Bulgakovo „Meistrą ir Margaritą“. Ten šėtoną vaidinantis personažas pripažįsta, kad jį įsiutino vienas poetas: „Jis vos manęs paties neišvedė iš proto, įrodinėdamas, kad manęs nėra.“
Išblukusi vėliava
TS-LKD ir prezidentės Dalios Grybauskaitės rinkimų retorikoje „valstybininkai“, „oligarchija“ ir panašios temos užėmė reikšmingą vietą. Tai buvo ir Algimanto Matulevičiaus vadovaujamos Pilietinės demokratijos partijos vėliava – šiai partijai rinkimuose visai nepasisekė.
Gal skirtumai ir ciniškas politinis išskaičiavimas lėmė, kad šiandien TS-LKD lyderiai ir A. Matulevičius skirtingai vertina klano ar grupuotės pajėgumą. „Valstybininkų klanas niekur nedingo, – „Balsas.lt savaitei“ tvirtino A. Matulevičius.
Valdžioje tvirtai ir patogiai atsisėdę TS-LKD lyderiai „valstybininkų“ temą laiko išsemta ir nebenaudinga prisiminti. Kai Seimą pasiekė kelerius metus slėptos 12 VSD pažymų apie verslo, politikų ryšius ir žiniasklaidos papirkinėjimą, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė staiga nutarė, kad jos nebeaktualios ir pasenusios. „Jos buvo reikalingos tada. Žmonės, kurie ten minimi, nebeeina aukštų pareigų“, – sakė ji.
Matyt, toks požiūris sietinas su premjero, TS-LKD lyderio A. Kubiliaus praregėjimu, jam pareiškus, kad išrinkus į valdžią jį ir prezidentę D. Grybauskaitę Lietuvoje baigėsi posovietinė epocha. Suprask – atėjo šviesi ateitis ir nebebaisūs jokie klanai.
Vienus keičia kiti
Jei, kaip vėliava, kova su „valstybininkais“ ir nebeatrodo perspektyvi, tai kaip vėzdas ši tema gali būti naudojama.
Apžvalgininko A. Kulakausko pastebėjimu, nesibaigiantis schemų piešimas dabartinei valdžiai truputį naudingas norint pavaizduoti, kokią baisią jėgą neva įveikė kad ir prezidentė D. Grybauskaitė. Anot jo, apie vienokias ar kitokias grupuotes išgirsime dar ne kartą. „Jeigu yra manančiųjų, kad kur nors nėra užkulisių, viskas daroma tik viešai ir tyrai demokratiškai, norėčiau išgirsti – kur taip yra? Kalbama apie naujas „pilietininkų“ ir „pragmatikų“ grupuotes. „Pilietininkai“ esą bandė viešai veikti prieš neviešą veikimą, bet metodus irgi galima vertinti įvairiai. O kalbant apie „pragmatikus“, pavadinimas nėra tinkamas, nes visi užkulisiuose veikiantys įtakos interesantai yra pragmatikai, siekiantys valdžios ir naudos“, – sakė jis.
Dabartinio premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus adresu opozicija jau kurį laiką svaido ironiškas užuominas, jog šis esą pats nori užimti A. Januškos vietą. Maža to, patarėjo veiksmai, kuomet jis nuvyko į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir susipažino su jį dominančia byla, išprovokavo laikinosios Seimo komisijos, tiriančios galimą poveikį teisėsaugai, sukūrimą. "Valstybininkai" irgi mėgo kontroliuoti teisėsaugos darbą, nors darydavo tai kur kas subtiliau - po kilimu.
Jų yra ir Amerikoje
Demokratiškose Vakarų valstybėse neretai kyla nepasitenkinimas dėl įvairių grupuočių poveikio politikai. Kol JAV prezidentavo George'as W. Bushas, jam didelę įtaką darė vadinamieji neokonai (neokonservartoriai). Tačiau neokonai JAV buvo aiškiai įvardyti. Žiniasklaida nuolatos aptarinėjo jų ištakas, idėjinius įkvėpėjus, tarpusavio ryšius, politines nuostatas.
Dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama šį rugpjūtį suglumino apžvalgininkus, prašnekęs apie „tamsias grupuotes“, kurios slapta manipuliuoja JAV viešąja nuomone. Pasak B. Obamos, tos jėgos gali išleisti didžiules sumas televizijos reklamai, ir niekas nesužinos, kas išties sumokėjo.
A. Kulakausko manymu, kartais patiems Lietuvos politikams naudinga pasiskųsti tautai, kad rezultatą pasiekti trukdo ar neleidžia tamsios užkulisių jėgos. „Tai bėgimas nuo atsakomybės. Ar G. Kirkilą pagaliau skyrė ne prezidentas ir Seimas? Ordiną Jakuninui davė ne Adamkus? Kad jiems kas nors turėjo įtakos ar papirko, tai jų reikalas – atsakomybė tenka jiems. Aišku, kai reikia pasigirti laimėjimais, tuomet irgi galima paminėti, jog tamsių jėgų pasipriešinimas įveiktas“, – pabrėžė jis.
Dalis garsiam klanui priskiriamų asmenų neteko pareigų, dalis tiesiog perkelti į kitas. Pati „valstybininko“etiketė jau kurį laiką tapo dar ir vėzdu, kuris mielai naudojamas siekiant išgrūsti iš pareigų vieną ar kitą asmenį arba neleisti kažkam, kas nepatinka, užimti tam tikro posto.
----------------------
Parlamentinio VSD veiklos tyrimo paviešintoje medžiagoje liudijama, jog A. Januška, kartu su VSD vadovybe ir pareigūnais siekė padėti bendrovės „Dujotekana“ vadovui Rimandui Stoniui privataus verslo reikaluose. Taip pat liudijama, jog A. Januškos stalčiuose nusėsdavo ir pirmųjų šalies asmenų nepasiekdavo daugelis V. Pociūno vadovautos VSD Ekonomikos pagrindų apsaugos valdybos ir Kontržvalgybos valdybos pažymų.
Parlamentinio tyrimo metu liudyta, kad A. Januškos iniciatyva į departamentą deleguotas direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius pareigūnams trukdė vykdyti kai kuriuos tyrimus.
Prasidedant VSD veiklos tyrimui, prezidento V. Adamkaus prašymu, Konstitucinis Teismas, kuriam pirmininkavo su „valstybininkais“ siejamas Egidijus Kūris, skubiai priėmė savo ankstesnio išaiškinimą, taip maksimaliai apsunkindamas tyrimą.
Sudarant naująjį ministrų kabinetą 2006 metų vasarą, G.Kirkilas į derybas su Darbo partijos atstovu J.Pinskumi į jo butą atvyko drauge su Prezidento patarėju Raimundu Lopata ir R. Stoniu. G.Kirkilas tvirtina nežinantis, kaip darbiečio J.Pinskaus bute atsirado „Dujotekanos“ vadovas.
Neseniai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog prezidentas V. Adamkus neteisėtai apdovanojo ordinu buvusį KGB generolą Vladimirą Jakuniną. Teismui pateiktame dokumente liudijama, jog neteisėtą, procedūras pažeidžiantį apdovanojimą įteikti primygtinai spaudė tuometinis prezidento patarėjas A. Januška, o pats dekreto tekstas esą derintas ir su kitu patarėju – Dariumi Kuoliu, vėliau energingai kovojusiu su "valstybininkų“ grupuote.
Pasinaudoję sutikusių liudyti pareigūnų paslaugomis TS-LKD politikai žadėjo ginti juos nuo „valstybininkų“ persekiojimo ir jais parūpinti, tačiau pažadai liko pažadais. Iš darbo už liudijimus išvyti ar išėsdinti pareigūnai vėliau vairavo taksi, patys įsidarbino privačiose bendrovėse arba keletą metų buvo bedarbiais. TS-LKD vadovai suvaidino spektaklį, pakviesdami į Seimo rinkimų sąrašą atleistus liudytojus Vytautą Damulį ir Kastytį Braziulį, o vėliau juos išbraukdami.