Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Valstybės kontrolė nustatė, kad viešosiose gydymo įstaigose pacientai ne visada laiku sulaukia brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų. Be to, tokie tyrimai ne visada atliekami kokybiškai.
Valstybės kontrolė aiškinosi, ar gydymo įstaigose pacientams užtikrinamas brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų prieinamumas ir ar tokie tyrimai atliekami kokybiškai. Gydymo įstaigose yra per 1,5 tūkst. brangių medicinos prietaisų. Tai – angiografai, gama kameros, linijiniai greitintuvai, kompiuteriniai ir magnetinio rezonanso tomografai, mamografai, ultragarsiniai prietaisai, diagnostinė rentgeno įranga. Šiais prietaisais tik skubūs tyrimai ar už pinigus, esą, atliekami nedelsiant, kitais atvejais pacientams, tenka laukti.
„Didžiausia mūsų audito nustatyta laukimo trukmė buvo 147 dienos. Įprastai laukti tenka 60 dienų, du mėnesius. Manome, kad eilės yra per ilgos, ypač turint omeny tai, kad su brangiais medicinos prietaisais atliekant tyrimus taip pat nustatomi ir onkologiniai susirgimai, todėl tokia laukimo trukmė tikrai per ilga ir neleistina“, – sakė Valstybė kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas.
Auditoriai sako, kad reikia nustatyti tyrimų tokiais prietaisais sistemą visose šalies gydymo įstaigose. Nes ilgiausios eilės nusidriekia didžiųjų šalies ligoninių koridoriuose, tuo metu kitose gydymo įstaigose išsitirti šiais prietaisais eilių gali ir nebūti, todėl reikėtų rekomenduoti vykti į jas.
Nustatyta, kad ne visos gydymo įstaigos tinkamai rūpinasi tokių aparatų technine priežiūra. Neprižiūrimi aparatai gali skleisti daugiau sveikatai žalingos spinduliuotės. Kai kuriose įstaigose jie stovi neremontuojami, nes gydymo įstaigos tam neturi lėšų. O norint atnaujinti per 10 metų senumo įrangą, reikėtų daugiau nei 50 milijonų litų.
„Pakankamai daug yra senos įrangos, ypatingai rentgeno, dėl to nuotraukos išeina nekokybiškos“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Ima trūkti ir specialistų, kurie galėtų dirbti su tokia įranga, nėra vieningo reglamento, kaip turi būti surašomos tyrimų išvados.
„Eilė susiformuoja dar ir dėl to, kad kai iš rajono atvažiuoja žmogus su savo aprašu čia, centre, medikai nesupranta to aprašo ir nuotrauka blogai nekokybiškai padaryta – reikia antrą kartą daryti tyrimą. Tai – ir išlaidos Sveikatos draudimo fondui, taip pat ir žmogus patiria papildomą švitinimą“, – sakė Valstybė kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius L. Čiakas.
Sveikatos apsaugos ministras teigia, kad jau pernai buvo tikrintas brangių medicinos prietaisų naudojimas ir medicinos įstaigoms išsiųstos rekomendacijos.
„Dabar yra įpareigotos įstaigos kas ketvirtį daryti apžvalgas aparatūros apkrovimo, taip pat būtinų tyrimų sukomplektavimo, kad tyrimai būtų aprašyti taip, kad nereikėtų dėl vienų ar kitų tyrimų trūkumo atidėti aparatūros panaudojimą. [...] Mes esame priėmę sprendimą, kad nevertėtų pirkti visiškai naujų aparatų, reikėtų dabar skirti investicijas esamos aparatūros atnaujinimui ir tam yra numatyti ištisi veiksmų planai“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.
V. Andriukaitis žada, kad ministerijos įkurtos radiologinės tarybos specialistai per šiuos metus parengs tokių tyrimų aprašų metodiką.
