Pasak Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovės Saulės Skripkauskienės, Europos Komisijos teigimu, pagrindinis kriterijus atšaukti Stabilumo ir augimo pakte numatytą išlygą yra Europos Sąjungos šalių narių ekonominio aktyvumo lygio grįžimas į priešpandeminį lygį.
„Lietuvos ekonomika į tokį lygį grįžo jau 2021 metų pirmąjį ketvirtį. Taip pat tikėtina, jog, mažėjant neapibrėžtumui dėl COVID-19 pandemijos, jos valdymo išlaidos darys vis menkesnį poveikį viešiesiems finansams. Dėl šių priežasčių reikėtų svarstyti, ar išmintinga ir tikslinga toliau taikyti išskirtines aplinkybes“, – pranešime sakė S. Skripkauskienė.
Jos teigimu, šį sprendimą reikėtų priimti jau 2022-ųjų pirmąjį ketvirtį, nes tuo metu prasideda 2023 metų biudžeto projekto rengimo ciklas.
Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvos realusis BVP, tikėtina, viršys potencialų lygį 2021–2024 metais. Teigiamą Lietuvos ekonomikos ciklinę padėtį rodo ir faktiškai stebimi makroekonominiai rodikliai, tokie kaip pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis ir laisvų darbo vietų skaičius, kurie išlieka seniai neregėtose aukštumose.
Be to, anot Valstybės kontrolės, šiuo metu gaunamas teigiamas gamybos atotrūkio įvertis yra didesnis, nei buvo apskaičiuota 2021-ųjų rugsėjo mėn. Tai reiškia, kad didesnė 2021 metų valdžios sektoriaus pajamų dalis yra ciklinio pobūdžio, negu pateikta biudžeto projekto vertinime. Ekonomikos aktyvumui grįžus į potencialų lygį, išryškės struktūrinis deficitas, nes ciklinėmis pajamomis yra finansuojamos perviršinės einamosios ilgalaikės išlaidos.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad, esant stipriai vidaus paklausai, Lietuvos realiojo BVP augimas šiemet sieks 4,8 proc., o 2022–2023 metais lėtės atitinkamai iki 3,7 ir 3,5 procento.
Išlieka rizika, jog, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali neišsipildyti.
