„Auditas parodė, kad sunkumų susigrąžinant lėšas kyla ne tik dėl sudėtingo ir brangaus regreso teisės įgyvendinimo proceso, bet ir dėl institucijų per mažai aktyvių veiksmų“, - teigia Valstybės kontrolė.
Iki 2015 metų pabaigos vien vaikams išlaikyti išmokėtų išmokų bendras įsiskolinimas valstybei siekė 108 mln. eurų. Kitos valstybės institucijos nevertino, kokios tikėtinos atgauti sumos, tad tikslus įsiskolinimas joms nėra žinomas.
„Valstybės institucijos regreso teise susigrąžino vos 3 proc. visos atitinkamais metais kitų asmenų padarytai žalai atlyginti išmokėtos sumos. Nepertvarkius regreso teisės įgyvendinimo, tikimybė atgauti įsisenėjusias skolas tik mažėja“, – pranešime teigia 4-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Ingryda Česnakevičiūtė.
Teisingumo ministerija savo ruožtu nurodo negalinti visiškai sutikti su Valstybės kontrolės išvados teiginiais, kad ministerija neefektyviai naudojasi regreso teise išieškoti padarytą žalą iš kaltų asmenų.
Pavyzdžiui, ministerija pažymi, kad regreso teisės už smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos išieškojimo galimybės yra ribotos, nes asmenys, iš kurių vykdomas regresas, dažniausiai atlieka bausmę įkalinimo įstaigose, kiti asmenys dažnai niekur nedirba, neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima nukreipti išieškojimą.
Valstybės kontrolės išvadoje taip pat nurodoma, kad smurtiniais nusikaltimais padarytai žalai kompensuoti 2013–2015 metais Teisingumo ministerija iš viso išmokėjo 2,4 mln. eurų kompensacijų, o regreso tvarka išieškojo tik apie 1 proc. tos sumos.
„Tačiau rengiant šią išvadą, nebuvo atsižvelgta į Civiliniame kodekse numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties termino taikymą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, už 2013 m. rugsėjį nusikaltimo aukoms išmokėtą kompensaciją Teisingumo ministerija gali pareikšti ieškinį iki 2016 m. rugsėjo, o dėl vėlesniais metais išmokėtų kompensacijų ieškinius dėl regreso galima pareikšti dar vėliau. Pažymėtina, kad vien per 2016 m. pirmąjį pusmetį Teisingumo ministerija pateikė daugiau nei 100 regresinių ieškinių dėl smurtinių nusikaltimų aukoms išmokėtų kompensacijų“, - aiškina ministerija.
Pasak auditorių, atlygindama žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ministerija išmokėjo 4,2 mln. eurų, o regreso tvarka per šį laikotarpį atsakingos valstybės institucijos išieškojo 0,08 proc. sumos. Vienas svarbesnių trukdžių šiame procese esą yra tai, kad valdžios institucijos nevertino, ar jų darbuotojams kyla civilinė atsakomybė.
Kiek didesnę dalį lėšų audituojamu laikotarpiu išsiieškojo statutinės įstaigos. Statutinių pareigūnų sveikatos sutrikdymo ar mirties atvejais šios įstaigos išmokėjo 1 mln. eurų kompensacijų, o regreso tvarka išieškojo apie 16 proc. šios sumos.
Savo ruožtu Vaikų išlaikymo fondo administracija, vaikams išlaikyti audituojamu laikotarpiu išmokėjusi didžiausią sumą – 43,3 mln. eurų, regreso tvarka atgavo tik 1,4 mln. eurų, t.y. apie 3 proc. išmokėtos sumos. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad šio fondo administracija audituojamu laikotarpiu veiksmų ėmėsi tik dėl 13 proc. skolininkų, o iš įsiskolinusių ir į užsienį išvykusių asmenų išieškojimas visai nebuvo vykdomas, nors teisinės prielaidos tam buvo sukurtos.
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad valstybei įgijus regreso teisę, valstybei atstovauja institucija, dėl kurios pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito darbuotojo neteisėtų veiksmų atsirado žala.
„Pavyzdžiui, pernai vienai bendrovei iš Teisingumo ministerijos ir Neringos savivaldybės solidariai buvo priteista daugiau kaip 1 mln. eurų už padarytą žalą dėl neteisėtai pastatyto restorano Neringoje nugriovimo. Šiuos pinigus ieškovei sumokėjo Teisingumo ministerija, nors byloje atsakovu buvo nurodyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Neringos savivaldybė. Žalą iš kaltų asmenų šiuo atveju gali išieškoti tik šios institucijos, o ne Teisingumo ministerija“, - aiškina ministerija.
