Politikai dar kartą įrodė, kad jų smegeninės pripažįsta tik dvigubus standartus. Štai Vyriausybė siūlo kitais metais nebefinansuoti Kauno valstybinės filharmonijos pastato restauravimo, mat darbai kažkodėl pabrango 800 tūkst. litų. Tačiau arenų, premjero rezidencijos, Valdovų rūmų statybų darbai nebuvo nutraukti net ir dėl daug didesnio pabrangimo.
Brangti įprasta
Kauno valstybinės filharmonijos pastatas restauruojamas dar nuo 2005-ųjų. Bendra projekto vertė –17,826 mln. litų. Buvo numatyta darbus kitais metais pagaliau užbaigti. Valstybės investicijų programoje ir eilutė buvo skirta –177 tūkst. litų. Tačiau kitais metais iš programos projektą siūloma išbraukti. Argumentas –jo vertė padidėjo nuo 17,302 mln. iki 17,824 mln. litų, o pabrangimą pateisinančių dokumentų nėra.
Pagirtina, kad Vyriausybė taip preciziškai žiūri, jog valstybės lėšos nebūtų išvogtos. Tačiau stebina jos nenuoseklumas. Nė pusės žodžio centrinė valdžia neburbtelėjo, kai matė, jog Šiaulių arena pabrango nuo 63,5 mln. iki 75,5 mln. litų, Panevėžio arena –nuo 86 mln. iki 108 mln. litų, Valdovų rūmai –nuo maždaug 100 mln. litų iki maždaug 360 mln. litų. Finansavimas ir toliau šių objektų statyboms kažkodėl buvo skiriamas. Valdovų rūmams pinigų siūloma skirti ir kitais metais, nors painią jų atstatymo istoriją jau narplioja prokurorai.
Kur PST –ten papildomi milijonai
Įdomus vienas faktas. Visus minėtus objektus statė ta pati įmonė –Panevėžio statybos trestas (PST). Jos istorijoje –ir daugiau keistai pabrangusių projektų. Dauguma jų –Panevėžyje, ir jie pradėti, kai miestui vadovavo konservatorius Vitas Matuzas. Sutapimas ar ne, bet PST vadovus žmonės dažnai mato šio politiko draugijoje. O, pavyzdžiui, pernai, per V.Matuzo jubiliejų, net sėdėjo prie vieno stalo su juo ir premjeru Andriumi Kubiliumi. Nors buvo ir daugiau garbingų svečių, jiems tokia garbė nebuvo suteikta.
Štai PST buvo laimėjęs Panevėžio Šv. Juozapo globos namų statybos darbų konkursą. Tačiau jau vykstant darbams paaiškėjo, kad ir šis projektas pabrangs –daugiau nei puse milijono litų, mat buvęs miesto administracijos direktorius Stasys Karčinskas kažkodėl užsakė papildomų darbų. Vėliau šiam žmogui STT pareiškė įtarimus kyšininkavimu.
Iki šiol nesibaigia istorija dėl 4 PST renovuojamų Panevėžio vaikų darželių. Darbai nebaigti, mat PST pareikalavo, kad savivaldybė papildomai sumokėtų per milijoną litų.
Draugauja kiek reikia
PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius „Vakaro žinias" įtikinėjo, kad statybų projektų kaina negali nesikeisti.
„Todėl, kad konkursai rengiami nebaigus iki galo projektavimo darbų. Pagal techninį projektą rengiamas konkursas. O kai yra daromi darbo brėžiniai, detalizuojami darbų kiekiai, konstrukcijos, apdailos medžiagos ir visa kita, –išeina, kad užsakovas paprastai užsinori daugiau, negu yra techniniame projekte", –tikino PST šefas.
Anot D.Gesevičiaus, jokios draugystės su politikais neturi įtakos, kad PST labai dažnai laimi konkursus, o projektai be didesnio politikų pykčio pabrangsta.
„Tiek, kiek mums reikalinga su valdžia bendrauti", –sakė PST direktorius, paklaustas, ar PST palaiko gerus santykius su partijomis bei atskirais jų nariais. –Mūsų bendravimas yra su visais, bet nesiremiame politinėmis jėgomis, o veikiame rinkoje."
Pasigenda vienodo požiūrio
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma sako neturintis duomenų apie savos ar kitų partijų sąsajas su PST, todėl negalintis pasakyti, ar sutapimas, kad pastarosios vykdomų darbų pabrangimas paprastai yra toleruojamas, o kitiems projektams, tokiems kaip Kauno valstybinė filharmonija, finansavimas nutraukiamas ir dėl daug smulkesnių sumų.
„Požiūris į visus projektus turi būti vienodas. Tačiau tam yra Vyriausybė. Jei yra klaustukų, reikia į juos atsakyti", –sakė J.Razma.
Su valdžia draugauti naudinga
Andrius MAZURONIS –Seimo Audito komiteto narys:
Audito komitete mes svarstėme klausimą, kodėl brangsta Valdovų rūmai bei kiti projektai, tačiau jie vis tiek yra tęsiami. Štai Valdovų rūmams ir kitais metais siūloma skirti 16 mln. litų, nors statybomis jau domisi ir Generalinė prokuratūra. Gal čia personalijos lemia, kad vieni projektai stabdomi, jei pabrangsta, o kiti ne. Vieni stabdomi dėl kelių šimtų tūkstančių litų, o kiti nestabdomi ir pabrangus milijonais litų. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad valstybės biudžetas dėliojamas neatsižvelgiant į prioritetus.
Niekas negali paneigti, kad tai priklauso ir nuo statytojų. Panevėžio statybos trestas yra statybos gigantas, turintis kelius į visų valdžių kabinetus. Tai gali būti vienas iš veiksnių ir dabartinei valdžiai apsispręsti, ką toliau finansuoti, o ko ne.
Paprastai projektas pabrangsta prasidėjus darbams. Pavyzdžiui, rekonstruojant garsiąją Nacionalinio operos ir baleto teatro sceną preliminarioje sutartyje numatyta suma –apie 50 mln. O po to sąlygos tiek pakeistos, kad darbai pabrango iki 77 mln. litų. Valdovų rūmai pabrango nuo 100 mln. iki 365 mln. litų. Ir tai dar ne pabaiga. Nėra jokio ūkiškumo, savininkiškumo. O sąlygos keičiamos dažniausiai abiejų šalių –užsakovo ir vykdytojo –sutarimu. Matyt, abiem šalims būna naudinga pabranginti projektą.
Danas NAGELĖ
