Bent jau toks vaizdelis susidarė analizuojant ir skaičiuojant profesionalius valstybės valdytojus atskirose šalies savivaldybėse. Vakar „Respublika“ atskleidė, kad sostinės ir Kauno miesto savivaldybėse klesti netvarka - biurokratinis aparatas auga, tačiau profesionalų jame, lyg tyčia, mažoka. Dar prastesnė situacija visoje kitoje Lietuvos dalyje.
Klaipėdą valdo mechanikai
Štai uostamiesčio administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius, atsakingas už savivaldybės biudžeto vykdymą, ūkinę bei finansinę veiklą, - geodezininkas, o jo pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas - inžinierius mechanikas.
Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis - ne sportininkas, o profesionalus laivų mašinų ir mechanizmų specialistas.
Personalo skyriaus vedėja Danutė Valuckienė taip pat kadaise baigė mašinų gamybos studijas.
Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė - viešojo maitinimo organizavimo specialistė, o štai lietuvių kalbą, literatūrą ir režisūrą studijavusi Laima Prižgintienė spektaklius stato Švietimo skyriuje.
Saulės mieste įsisukę inžinieriai
Kaip ir Klaipėdos savivaldybėje, Šiauliuose miestą administruoja inžinieriai.
Administracijos direktoriui inžinieriui Rimundui Domarkui talkina jo pavaduotojas, taip pat radijo inžinierius Gintautas Mikučiauskas.
Inžinieriai ir Romaldas Šemeta, organizuojantis aplinkosaugos projektų rengimą bei vykdymą, ir Saulius Kondrotas, vadovaujantis Informatikos skyriui, ir Nijolė Kitrytė, vadovaujanti Apskaitos skyriui.
Sanitarijos skyriui vadovauja fizikos ir matematikos mokytoja Vitalija Pelenienė, o Ekonomikos skyriaus vedėjas Stanislovas Gurejevas - pasimokęs vadybos statybininkas.
Bene keisčiausia padėtis - Tarptautinių ryšių skyriuje. Mat šio skyriaus vedėja Žydronė Stanienė nieko bendro neturi nei su ryšiais, nei su tarptautiniais santykiais ar politika. Ji - mašinų gamybos specialistė.
Nuo matematiko - iki dirigentės
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius - matematikas, karjerą pradėjęs kaip tik savivaldybės Informatikos skyriuje. Jo pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė krimto ekonomikos mokslus.
Investicijų skyriui šiuo metu diriguoja Dalia Meškauskaitė. Ji gyrėsi turinti net dvi specialybes ir yra choro dirigentė ir kultūros vadybininkė.
Anglų kalbos mokytoja Vilma Kučytė - Užsienio ryšių skyriaus vedėja. Jei ji ir neturi nieko bendra nei su ryšiais, nei su užsieniu, tai panevėžiečiai gali būti tikri, kad „lingua franca“ tapusia anglų kalba ji susišnekės su savivaldybės svečiais iš užsienio.
Toliau nuo miesto - arčiau žemės (ūkio)
Už didžiųjų miestų, pasirodo, svarbu yra ūkyje pritaikomas išsilavinimas. Pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Vaidas Bendaravičius turi miško ūkio specializaciją. Tiesa, šiais metais ketina baigti ir viešojo administravimo studijas. Jo pavaduotoja Dainora Žilinskienė buvo matematikos mokytoja, tačiau suskubo ir anksčiau nei direktorius tapo viešojo administravimo specialiste.
Toje pačioje savivaldybėje už ekonominę plėtrą atsakinga Loreta Razutienė baigė zooinžinerijos studijas, o štai bendrojo skyriaus vedėjas A.Stulga pagal išsilavinimą yra zootechnikas.
Kalvarijos savivaldybės bendrojo skyriaus vedėjas Benecijus Ignatavičius - lituanistas. O jo kolegė Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Eugenija Teresė Čiuplienė - biologė.
Algirdas MONKEVIČIUS, švietimo ir mokslo ministras:
Valstybės tarnyboje kiekviena pareigybė yra aprašyta - kokios kompetencijos žmogus yra reikalingas. Kuo labiau kompetencija atitinka darbo turinį, tuo darbas geriau vykdomas. Jei ekonomikos skyriui turi vadovauti ekonomistas, tai darbinantis valstybės tarnyboje jam, o ne lituanistui, turi būti teikiama pirmenybė. Nemanau, kad valstybės tarnautojams užtenka turėti tik aukštąjį išsilavinimą. Jeigu kokiame nors regione trūksta specialistų, galbūt ir būtų galima rinktis kitos srities profesionalą, tačiau po to jis turėtų eiti į tobulinimosi kursus arba įgyti jam pagal darbo sritį reikalingą išsilavinimą. Privačiame sektoriuje man yra tekę matyti specialistų, kurie neturi tinkamo išsilavinimo, tačiau per kvalifikacijos kėlimo kursus pasiekia reikiamą kompetenciją. O kokį išsilavinimą turi turėti valstybės tarnautojai, manau, turėtų būti reglamentuojama teisės aktuose - juo labiau kad į valstybės tarnybą yra dideli konkursai.
Agnė VAITASIŪTĖ
