vaidas bendaravičius

Keturis mėnesius darbe nesirodęs Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendravičius paaiškino, kur buvo dingęs visą šį laiką – tvarkėsi su sveikatos problemomis. Apie tai, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kodėl negalėjo ilgą laiką eiti pareigų, jis pasidalino socialiniuose tinkluose. Susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis Apie savo sveikatos būklę V. Bendaravičius papasakojo interviu „Šilutės TV“ ir pasidalino įrašu socialiniuose tinkluose.

Savivaldybėse daugėja skandalingų galimo pinigų grobstymo istorijų. Politikai ne tik renka svetimus čekius už degalus, juos pateikia kaip savus, bet ir neturėdami vairuotojo pažymėjimo sugeba per kadenciją nuvažiuoti beveik 100 tūkstančių kilometrų – o tai būtų maždaug 2,5 karto aplink Žemės rutulį. Po tokių pinigų taškymo schemų Seime jau gimsta pirmosios pataisos, kurios leistų mažinti galimų korupcijos atvejų skaičių.

Šimtams šalies savivaldybių politikų ir net merams pakvipo bylomis dėl pinigų grobstymo. Miestų tarybų nariai bandydami pasisavinti pinigus skirtus darbo išlaidoms galimai klastojo dokumentus: rinko svetimus čekius už degalus, juos pridavinėjo kaip savo. Taip kiekvieną mėnesį vienas tarybos narys galėjo pasisavinti šimtus eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Politikams įtartinai didelėse sąskaitose už mobilųjų ryšį slėpė kompiuterinę įrangą, telefonus.

Daugiau kaip šimtas Pagėgių tvarkiečių užpildė anketas tapti Liberalų sąjūdžio nariais. „Šiandien turime 127 anketas, bet čia tik po pirmų susitikimų. Manau, kad apie 250 turėtų būti“, – ketvirtadienį sakė Liberalų sąjūdžio Tauragės regiono koordinatorius, Seimo narys Ričardas Juška. Anot jo, tarp tvarkiečių, pereinančių į Liberalų sąjūdį, yra ir Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius. „Galvojome, ką daryti, kaip daryti.

Socialinės pašalpos vienoms Lietuvos savivaldybėms – it spąstai, iš kurių merai nesugalvoja kaip vaduotis. Tuo metu kitos savivaldybės džiaugiasi sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir jau pamiršo laikus, kai pašalpą gaudavo kone kiekvienas jos paprašęs. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kaip Lietuvos savivaldybės sprendžia socialinių pašalpų klausimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Kol vienos Lietuvos savivaldybės džiaugiasi gyventojų prieaugiu ir noriai į gimtinę grįžtančiais emigrantais, kitoms tenka rimtai susirūpinti, kodėl didesnė jų gyventojų dalis miršta, nei gimsta arba išvyksta, bet ne atvyksta. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių pokyčių ketina imtis dvi labiausiai nukraujuojančios Lietuvos savivaldybės – Ignalinos rajonas ir Pagėgiai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Iki šiol Vyriausybės kirčio nepajutę šalies savivaldybių administracijų tarnautojai griebiasi už galvų – ministrų kabinetas užsimojo mažinti valdininkų gretas rajonuose ir savivaldybėse. Ne kartą žiniasklaidos ir visuomenės dėl per didelės valdininkų armijos kritikuotos savivaldybių administracijos ginasi sunkiai išsiversiančios, jei teks mažinti etatų ir atleisti darbuotojų. Tauragės apskritis – ne išimtis.

Bent jau toks vaizdelis susidarė analizuojant ir skaičiuojant profesionalius valstybės valdytojus atskirose šalies savivaldybėse. Vakar „Respublika“ atskleidė, kad sostinės ir Kauno miesto savivaldybėse klesti netvarka - biurokratinis aparatas auga, tačiau profesionalų jame, lyg tyčia, mažoka. Dar prastesnė situacija visoje kitoje Lietuvos dalyje.

Pagėgių savivaldybės administracijos posėdžių salėje vyko seminaras „Savivaldybių tarybų narių ir darbuotojų korupcijos prevencija“. Lektorius – buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Valentinas Junokas, dabar dėstantis Mykolo Riomerio universitete.   Po pietų vykusiame kiek praretėjusiame, žiovaujančiame seminaro antrajame veiksme pradėjai abejoti, kam jo prireikė - Pagėgių savivaldybei ar Valentinui Junokui?  Seminarą V.Junokas pradėjo korupcijos istorine apžvalga.