Į tyrimo komisiją deleguoti demokratas Tomas Tomilinas, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir „darbietis“ Viktoras Fiodorovas.
Anksčiau opozicinės frakcijos atsisakė dalyvauti apkaltos iniciatyvoje, dabar dalis jų pripažįsta nuomonę pakeitę dėl grupuotės „Hamas“ praėjusį savaitgalį prasidėjusio išpuolio prieš Izraelį.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas antradienį BNS sakė, partija smerkia R. Žemaitaičio nesantaikos kurstymą, tačiau jam inicijuojamą apkaltos procesą vadina politikavimu.
„Visi sprendimai, kuriuos dabar priėmė valdantieji susijusius su apkalta, mes vadiname tik nereikalingu politikavimu, nes tai yra ikiteisminio tyrimo bylos duomenys ir tikrai niekas neleis politikuoti. Jeigu politikuos, tai bus geros aplinkybės vėliau R. Žemaitaičiui gintis teisme“, – sakė jis.
„Mes, būdami teisininkai, konsultavomės dėl šių aplinkybių ir priėmėme tokį sprendimą – oficialiai pasmerkti, atsiriboti ir paskatinti tai padaryti kitas partijas“, – tvirtino D. Gaižauskas.
Anot jo, Generalinė prokuratūra jau atlieka ikiteisminį tyrimą dėl R. Žemaitaičio antisemitinių pareiškimų, jie ir turi kvalifikuoti jo veiksmus.
„Pagal Lietuvos įstatymus, jeigu yra nusikalstamos veikos požymis – mes žinome, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas – paraginome Generalinę prokuratūrą, kadangi tai yra rezonansinis nusikaltimas, imtis neatidėliotinų veiksmų ir skubos tvarka priimti procesinius sprendimus ir apie juos informuoti visuomenę“, – teigė valstietis.
Rugsėjo viduryje visos opozicinės frakcijos atsisakė prisidėti prie valdančiųjų iniciatyvos surengti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariu R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų.
Tuomet opozicijos atstovai tvirtino, kad per apkaltos procesą parlamentaras tik gautų papildomą tribūną nesantaikai skleisti. Jie ragino palaukti, kol R. Žemaitaičio veiksmus įvertins teisėsauga, tik po to būtų aišku, ar yra pagrindas apkaltai.
Antradienį Seimas taip pat iki lapkričio 6-osios pratęsė apkaltos komisijos darbą. Už tai balsavo 88 parlamentarai, prieš buvo du Seimo nariai, dar du susilaikė.
Komisija paprašė pratęsti jos darbą, nes tikisi į posėdį prisikviesti R. Žemaitaitį, kad išklausytų jo poziciją dėl kaltinimų antisemitizmu.
Antradienį per Seimo posėdį komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas viešai paragino R. Žemaitaitį pateikti datas, kada jam būtų patogu atsakyti į komisijos narių klausimus.
Seimo statute numatyta, jog specialioji tyrimo komisija turi išklausyti asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimų bei argumentų.
R. Žemaitaitis kviestas į kelis tyrimo komisijos posėdžius, bet juos nepasirodė. Politikas BNS teigė, kad posėdžių laikas su juo nebuvo derintas, o siūlytasis jam netiko dėl kitų suplanuotų susitikimų. Anksčiau parlamentaras teigė, kad apkaltos komisija dirba neteisėtai.
A. Valinskas teigė, kad svarstoma į išvadą įtraukti naujausius R. Žemaitaičio pasisakymus apie Izraelį, kai savaitgalį šią valstybę atakavo grupuotė „Hamas“.
„Įdomu, koks jausmas Izraelio žydams, kai juos dabar kaitina? Pirma, Azerbaidžanas meta lauk armėnus, dabar Izraeliui atėjo eilė? Dar gegužės mėnesį rašiau, kad tam tikrų Izraelio barbarų veiksmai Palestinoje sukels neapykantą jiems ir net visai tautai!“, – savo „Facebook“ paskyroje savaitgalį rašė R. Žemaitaitis.
„Tuo metu ir dabar Lietuvos komikai mane antisemitu vadino, klausimas, ar dabar tie mūsų komikai mano įspėjimą ir dabar taip vertina. Lazda turi du galus, dabar Izraelio barbarai už Palestiniečių žudymus, kentėti turi“, – tvirtino parlamentaras.
Pasak A. Valinsko, naujausių Seimo narių pasisakymų negalima įtraukti kaip atskirų epizodų, tačiau jie liudija veiklos tęstinumą ir veiksmų sąmoningumą.
Apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo ankstesnių antisemitinių pareiškimų inicijavo valdančiųjų frakcijų atstovai. Kadangi visos opozicinės frakcijos anksčiau atsisakė deleguoti į komisiją savo narius, joje dirbo tik konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų atstovai.
Išvadą komisija privalėjo pateikti iki antradienio, spalio 10 dienos.
Penktadienį ji bendru sutarimu buvo patvirtinusi išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės atstovui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų, tačiau jas atšaukė.
„Išvada nebuvo registruota, mes jos dar nepateikėme Seimo pirmininkei, todėl perbalsavome, ją atšaukėme, kad pagrįsdami tais argumentais, galėtume ją pakoreguoti“, – antradienį aiškino komisijos pirmininkas.
Apkaltos iniciatyvoje teigiama, kad R. Žemaitaičio vieši pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai, kursto neapykantą.
Apkaltos tekste pateikiami tokie R. Žemaitaičio įrašai: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.
„Iš Seimo nario R. Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos iniciatyvoje.
Valdančiųjų vertinimu, sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.
Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Pats Seimo narys teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.
Komisijai nustačius, kad pagrindas apkaltai yra ir Seimui patvirtinus šią išvadą, parlamentarai turės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
Tai antroji apkalta, inicijuota šios kadencijos Seime. Parlamentarai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, ar Seimo narys Petras Gražulis nesulaužė priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį.
