Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, „saiko biudžete“ daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
2024 metais valstybės pajamos, planuojama, augs 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų. Valdžios skola – 39,8 proc. BVP.
Gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama išleisti iš viso 1,7 mlrd. eurų, saugumui – 392 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis turėtų siekti 3,2 mlrd. eurų.
Minimali mėnesio alga (MMA) augs 10 proc. iki 924 eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – 20 proc. iki 747 eurų. Dėl to vidutiniškai 75,2 euro augs mažiausiai gaunančių žmonių pajamos. Vaiko pinigai nuo sausio augs 10,5 euro iki 96,25 euro – tai palies 517 tūkst. vaikų.
Valstybės išlaidos, tikimasi, kitąmet augs beveik 2 mlrd. eurų. Vienu milijardu – dėl indeksuojamų pensijų bei išmokų, 390 mln. eurų augs finansavimas švietimui, daugiausia – mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų algoms. Dar apie 100 mln. eurų reikės viešojo sektoriaus darbuotojų algoms didinti, 340 mln. eurų – paramai Ukrainai.
Senatvės pensijų didinimui apie 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, dėl to vidutinė senatvės pensija augs 66 eurais iki 605 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų iki 644 eurų. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių.
Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. BVP.
Švietimui kitąmet numatyta skirti papildomai 540 mln. eurų, palyginti su 3,3 mlrd. eurų finansavimu 2023-iaisiais, didžiausia dalis augančių išlaidų tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad galimybių tenkinti streikuojančios mokytojų profesinės sąjungos reikalavimus kitų metų biudžete „nelabai yra“.
Kitais metais kompensacijų nei už elektrą, nei už dujas nebus, todėl tam biudžete nenumatyta lėšų. Tačiau paliekama galioti pelno mokesčio lengvata investicijoms bei filmų gamybai.
Premjerė I. Šimonytė anksčiau prognozavo, kad nemažai diskusijų gali kilti dėl kelių finansavimo kitąmet. 715,3 mln. eurų numatyta skirti Lietuvos keliams, iš jų 543 mln. eurų – Kelių priežiūros ir plėtros programai – tiek pat, kiek ir pernai. Dar 130,5 mln. eurų keliams numatyta iš laikinojo bankų solidarumo įnašo, o 41,8 mln. eurų – Europos Sąjungos paramos.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, jog prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kelių priežiūrai skirti papildomai bent 35 mln. eurų.
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad pagrindiniai kitų metų valstybės biudžeto projekto prioritetai – švietimas ir gynyba, o erdvės pakeitimams nenumatant, kur finansavimas galėtų būti mažinamas, yra nedaug, nes Lietuva priartėjusi yra Mastrichto kriterijaus – kitąmet vėl pradeda galioti europinės fiskalinės drausmės taisyklės, pagal kurias valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. BVP.
2024 metų biudžetą valdantieji vadina realistiniu, sudarytu pagal valstybės galimybes, opozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities, o taip pat įspėja, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas nusiteikęs palikti „sudėtingą situaciją“, kurią reikės spręsti ir viešuosius finansus suvaldyti kitai Vyriausybei. Tačiau abi pusės vieningai plane pasigenda didesnio kelių priežiūros finansavimo.
