Miesto valdžia planuoja kitų metų biudžetą gelbėti ne tik naikindama mokyklas ir atleidinėdama darželių sargus, bet ir nurėždama po trečdalį lėšų nuo visų miesto kultūros įstaigų.
Šių įstaigų vadovai kol kas apstulbę bando įrodinėti tai pačiai valdžiai, kad tai reiškia visišką miesto kultūrinio gyvenimo žlugimą, o darbuotojai jau su nerimu laukia atleidimo lapelių.
Muzikos profesionalams – minimalios algos?
Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“, kurioje yra trys profesionalų statusą turintys muzikos kolektyvai, vadovas Saulius Kauneckas pašiurpęs: jei profesionaliems muzikantams sumažins atlyginimus 30 procentų, tai ir tų kolektyvų vadovai, ir artistai – 70 žmonių – kitąmet begaus tik minimumą – 650 litų į rankas kiekvienas.
Nors ir dabar muzikantų koeficientas yra 10 – vidutiniškai 1200 litų popieriuje. Tai yra, mažiausias atlyginimas iš visų miesto kultūros įstaigų darbuotojų.
Miesto Taryba neseniai – tik rugsėjo mėnesį – patvirtino šios įstaigos perspektyvinę kūrybinės veiklos programą ketveriems metams, kur nurodoma, kad „Saulė“ jungs bigbendą, kamerinį ir pučiamųjų orkestrus į dar du kolektyvus: į simfoninį ir lengvosios muzikos orkestrus, kvies solistus ir t. t. Tačiau su kitų metų trečdaliu nurėžtu biudžetu to plano nebeįmanoma įgyvendinti: už minimumą dirbančiam muzikantui juk nepasakysi, kad jis turi eiti dar ir į simfoninio orkestro repeticiją.
Saulius Kauneckas tai vadina kolektyvų sunaikinimu, nes profesionalūs muzikantai už tokius pinigus tikrai nedirbs, kolektyvų artistai ir vadovai įspėti apie tokią situaciją.
Apie tai, kad koncertinė įstaiga nesutinka su tokiu radikaliu finansavo mažinimu, Saulius Kauneckas parašė argumentuotą raštą dar praėjusį penktadienį, bet vis dar laukia atsakymo iš miesto politikų.
„Kreipsimės į Kultūros ir švietimo komitetą dėl šios padėties – nežinau, ar jie žino, kad taip yra. Nes manau, kad čia kaip ir su darželių sargais, apie kuriuos Tarybos nariai sužinojo tik iš spaudos“, – bando ieškoti išeičių koncertinės įstaigos „Saulė“ vadovas.
Įstaigos ruošiasi blogiausiam scenarijui
Šiaulių dailės galerija taip pat ruošiasi taupyti – jos biudžetas, palyginti su šiais metais, mažinamas 25 procentais, nors 2012 metų planas jau sudarytas, nes menininkai nelauks, kada situacija pagerės.
„Absoliučiai viską taupysime: ir elektrą, ir šildymą ir visokių priemonių imsimės, – sako galerijos direktorė Romualda Atkočiūnienė. – Nesinorėtų darbuotojų atleisti, nes ir taip jų yra tik minimumas. Gal praeis tas juodasis laikotarpis.“
O štai Kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus jau ruošiasi blogiausiam scenarijui: planuoja dar šiais metais atleisti septynis centro darbuotojus.
„Iki šiol mums sekėsi: kai buvo mažinamas biudžetas 10 procentų, mes perkeldavome uždirbtas lėšas į komunalines, Savivaldybės mokamus komunalinius perkeldavome į atlyginimus ir iki šiol laviravome nuo 2008 metų krizių. Todėl tik vieną kartą žmonėms tik po dvi dienas teko neiti į darbą, – pripažįsta Virginijus Stonkus. – O dabar jau mes po peiliu – praktiškai kas mėnesį mes turėtume keturias dienas nedirbti. Tai yra, pereiti į keturių dienų darbo savaitę ar kažką panašaus. Ir už tas ne darbo dienas nebūtų mokama.“
Renginius vienaip ar kitaip Kultūros centras kad ir su mažesniais ištekliais ruošiasi organizuoti ir išlaikyti visus meno mėgėjų kolektyvus, jų vadovams 30 procentų sumažinęs atlyginimus ir darbo laiką. Žodžiu, kultūros darbuotojai dirbs tik nuogu entuziazmu.
Ir kiek miesto valdžia sutaupys trečdaliu sumažinusi Kultūros centro biudžetą? Virginijus Stonkus atsako, kad iš atlyginimų – apie šimtą tūkstančių...
Kultūra žlugdoma dėl kultūros fabriko?
Dėl to, kad kitų metų biudžeto projekte kultūrai lėšos planuojamos sumažinti trečdaliu, miesto Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė sako, kultūros įstaigos negalės išgyventi.
„Praktiškai visos įstaigos gauna tik atlyginimų mokos fondą, o visos kitos lėšos – komandiruočių, pašto, ryšių – sumažintos iki minimumo. O dabar mažinama per atlyginimus, – teigia Kultūros skyriaus vedėja. – Ką daryti koncertinei įstaigai? Vieną kolektyvą išvaryti į gatvę? Išvarysi – niekada nebesurinksi. Aišku, kovosime, aiškinsime politikams, nes statyti kultūros fabriką ir žlugdyti dabar dirbančias kultūros įstaigas yra nenormalu.“
Pasirodo, pastaruoju metu Savivaldybėje kalbama tik apie kultūros fabriką, o skyriaus vedėja turinti parengti sąrašą, kas nori įsikurti tame fabrike.
„Aš neturiu tokio sąrašo, nes nežinau nė vieno žmogaus, kuris norėtų ten įsikurti, – sako Patricija Poderytė. – Manęs niekas niekada neklausė, ar ta įstaiga reikalinga. Bet aš esu ne kartą garsiai sakiusi, kad tas fabrikas nereikalingas, jei jis bus kitų kultūros įstaigų sąskaita.“
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
