Tiesa, valdžia prašo teisėjų kantrybės ir žarsto pažadus – esą nuo kitų metų algos didės.
Teisėjai iš darbo savo noru išeina retai. Teisėjų tarybos posėdyje nuotaikos liūdnos, mat jis prasideda net nuo trijų pareigas paliekančių teisėjų atleidimo.
Pareigų atsisako Plungės apylinkės teismo teisėja Viktorija Vasiliauskienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė ir Kauno apylinkės teismo teisėja Skaistė Zabielskienė.
„Situacija darosi grėsminga. Mes per du mėnesius 5-is žmones atleidom, kurie galėtų dirbti, ir kurie dirbs kažkur kitur. Labai trūksta didžiuosiuose miestuose teisėjų padėjėjų, sekretorių, prasidėjo visa tai ne šiandien, tačiau šiandien mes jau turime padarinius“, – teigia Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Visos trys iš darbo išeinančios teisėjos tarybai vardijo tas pačias priežastis: mažus atlyginimus, didelį darbo krūvį, darbuotojų trūkumą.
„Teisėjos, nors pakankamai perspektyvios, gerai dirbančios, jų amžius maždaug iki 40-ies metų, vertina, kad darbas, kurį jos dirba, yra sunkus. Darbo sąlygos, iš dalies dėl to, kad didelis darbo krūvis, bet ir personalo teismai neužtikrina, yra per didelis, tiesiog ta situacija, jų nuomone, netenkina. Teisėjai irgi yra žmonės. Jiems aktualu ir kainų didėjimas, ir infliacija, ir visi kiti dalykai. Šitie žmonės, kaip šiandien, yra jauni, kurie turi auginti šeimą“, – sako S. Rudėnaitė.
Teismų asociacijos duomenimis, vidutinis apylinkės teisėjo, neturinčio pakankamo darbo stažo, atlyginimas į rankas siekia 1695 eurus. O didžiausia alga Lietuvos Aukščiausiajame Teisme siekia 2611 eurų, jei teisėjas turi sukaupęs bent 30-ies metų darbo stažą.
„Kone 10 procentų teisėjų etatų yra laisvi. Apskritai nėra užimti“, – tvirtina prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis.
Jei ši tendencija nepasikeis, pasak teisėjų tarybos, kentės ne tik bylų nagrinėjimų kokybė.
„Ta situacija atsilieps visiems. Jeigu teisėjų mes neturėsim, bylų nagrinėjimas užsitęs“, – sako S. Rudėnaitė.
„Tiesiog teisingumo vykdymas sustos. Mūsų kai kurios bylos tęsiasi per ilgą laikotarpį ir žmogaus teisių teisme asmenys laimi dėl per ilgo bylinėjimosi“, – kalba Seimo narė, „Regionų“ frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Seimo opozicijoje dirbanti „Regionų“ frakcijos narė Agnė Širinskienė aiškina, kad Vyriausybė teisėjams skiria nepakankamai dėmesio. Esą ši specialybė praranda prestižą, teisės specialistai renkasi kitas, geriau apmokamas, pavyzdžiui, advokatų karjeras.
„Puikiai suprantame, kad reikia užtikrinti ir finansavimą, todėl Vidaus reikalų ministerija kartu su kitomis ministerijomis yra parengusi jau visą paketą“, – tvirtina teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Šiuo metu valdantieji kuria naują darbo užmokesčio sistemą, kuri palies ir teisėjus. Bus koreguojama pareiginės algos atlyginimo bazė, ji bus siejama su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, teisėjų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą būtų nuo 5 488 iki 8624 eurų popieriuje, arba maždaug nuo 3300 iki 5200 eurų į rankas.
„Visas projektas ir graduoja. Kadangi teismuose mes puikiai suprantame yra skirtingos instancijos, apylinkės, apygardos, apeliacinis ir kiti teismai. Atitinkamai ir visos projektas yra sudėliotas, kad tai būtų proporcinga ir aukščiausios teisminės valdžios atstovai, būtų prilyginti kitoms valdžioms. Seimo pirmininkei, Ministrei Pirmininkei“, – aiškina E. Dobrowolska.
Atlyginimai turėtų didėti nuo kitų metų. Teisingumo ministerija taip pat akcentuoja, kad Seimas jau priėmė teismui nebūdingų funkcijų paketą, kuris nuo sausio pirmosios sumažins teisėjų krūvį, perduos dalį darbų kitoms institucijoms.
„Kai yra santuokos nutraukimas be nepilnamečių vaikų, kai šalys sutaria, galima bus tai padaryti pas notarą“, – sako E. Dobrowolska.
„Daug diskutuojama ir apie nuotolinių teismo posėdžių plėtimą, bet reikėtų peržiūrėti ir kai kurių bylų teismingumą, tam tikras bylas nukreipiant į kitus teismus, kurie turi mažesnį darbo krūvį“, – kalba A. Širinskienė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas priduria, kad rūpinantis teisėjais negalima persistengti – užmiršti ir kitų valstybės tarnautojų.
„Tos kalbos, kad kažkas yra svarbesnis už kitus. Taip teisingumas yra labai svarbus, bet ir be valstybės tarnautojo kokio nors, kuris galbūt deda labai formalų antspaudą, parašą, tas visas mechanizmas nesisuka, tai reikia galvoti ne tik tai apie teisėjų korpusą“, – tikina A. Sysas.
Teisėjai atkreipia dėmesį, kad jų atlyginimai reikšmingai nebuvo padidinti nuo pat 2008-ųjų. Kol vieni teisėjai tiesiog renkasi kitą karjeros kelią, kiti ieško teisybės teismuose. 25-i Kauno apygardos teismo teisėjai padavė valstybę į teismą dėl per ankstesnę ekonominę krizę sumažinto ir neatstatyto darbo užmokesčio.
