sigita rudėnaitė

Grėsmė kyla ne tik Rusijoje už akių nuteistiems Sausio 13-osios bylos teisėjams, bet ir dabartinius Rusijos karo nusikaltimus tiriantiems pareigūnams, sako prokuratūros, teisėjų atstovai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Teisėjai niršta: virš šimto jų kreipėsi į teismą dėl jau dešimtmetį nekeliamų algų. Kaltina valdžią neveikimu ir prašo atlyginti padarytą žalą. Mat nuo 2013 jų algos kilo tik simboliškai, o gaunami už darbą pinigai esą neadekvatūs – neproporcingi keliamiems teisėjams reikalavimams, kvalifikacijai ir apribojimams. Daugelis teisėjų jau pareiškė, kad jei artimiausiu metu valstybė nepakels algų – jie tiesiog paliks darbą.

Pernai Lietuvos teismuose dirbo mažiausiai teisėjų per visą nepriklausomybės laikotarpį – nors vyko daug atrankų, daugiau teisėjų buvo atleista, nei priimta. „Pernai turėjome mažiausią, kiek čia skaičiuojame rezultatus, teisėjų skaičių. Turime 786, kaip žinote, teoriškai, teisėjus, kurie galėtų dirbti. Pernai realiai dirbančius turėjome 703 teisėjus“, – per Teisėjų tarybos posėdį penktadienį sakė tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Vilniuje, nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, penktadienį Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė pristatys 2022-ųjų Lietuvos teismų veiklos rezultatus bei tendencijas. Renginyje taip pat bus pristatyti praėjusiais metais atlikto teisėjų ir teismo darbuotojų psichologinės gerovės tyrimo Lietuvos teismuose rezultatai, juos aptars Teisėjų tarybos sekretorius Ramūnas Gadliauskas, viena iš tyrimą atlikusių mokslininkių Kristina Vanagaitė ir personalo konsultacijų ekspertės.

Teisėjų taryba per neeilinį posėdį ketvirtadienį vieningai pritarė teisėjos Danguolės Bublienės kandidatūrai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovus. Už jos kandidatūrą balsavo 15 – visi posėdyje dalyvavę tarybos nariai. „Nutarimas priimtas“, – paskelbė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. Į Teisėjų tarybą su dekretu kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda, jis pasiūlė LAT vadove skirti šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę 51 metų D. Bublienę.

Teisėjų taryba penktadienį patvirtino Lietuvos teismų skaidrumo politiką, kuria deklaruojama nulinė tolerancija galimoms korupcijos apraiškoms. „Absoliutus nepakantumas korupcijai turbūt ir yra tas ginklas arba tas vaistas, kuris bet kurią sistemą gali išties apsaugoti nuo korupcijos.

Teismų personalo trūkumas, mažos algos ir teismų išsidėstymas yra didžiausi sistemos vadovybės skauduliai ir uždaviniai, sako penktadienį antrai kadencijai išrinkta Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.  „Lietuvos teismuose trūksta apie 10 procentų teisėjų, taip pat trūksta apie 150 teisėjų padėjėjų, iš jų 94 padėjėjų trūksta Vilniuje“, – BNS sakė S. Rudėnaitė.

Teisėjų taryba per posėdį penktadienį antrai kadencijai vadove išsirinko laikinąją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkę, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Sigitą Rudėnaitę. Teisėjų tarybos pirmininkas slaptame balsavime išrinktas iš vieno kandidato. Už S. Rudėnaitės kandidatūrą balsavo 14 tarybos narių, vienas balsas buvo prieš, dar vienas biuletenis rastas sugadintas. „Ačiū jums už pasitikėjimą“, – po balsavimo kolegoms sakė S. Rudėnaitė.

Teismų sistemos finansavimas kitąmet planuojamame biudžete auga daugiau nei 5 mln. eurų, tačiau padidėjęs finansavimas nespręs įsisenėjusių problemų, sako Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. „Šiemet buvo apie 85 mln. eurų bendrai, kitais metais bus 90,7 mln. gal. Bet tie penki milijonai yra iš esmės susiję su vadinamuoju horizontaliu finansavimu visų sektorių, nes didėja bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojami atlyginimai, didėja minimali alga“, – BNS pirmadienį sakė S. Rudėnaitė.

Milijoną eurų Lietuvos paštui skolingiems teismams pašto išlaidoms teismams kitąmet numatoma skirti 1,5 mln. eurų, tačiau šių lėšų nepakaks, sako Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. „Turime vieną geresnę naujieną – šiek tiek papildomų lėšų pašto išlaidoms. 1,5 mln. eurų atrodo daug, bet milijonas skola, dalinsim teismams, kalbėsime, kad kuo mažiau tų pašto išlaidų būtų“, – penktadienį BNS Klaipėdoje prieš Teisėjų tarybos posėdį sakė S. Rudėnaitė.

Šį rudenį baigiasi abiejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) skyrių pirmininkų kadencijos, dėl to turės keistis ir laikinasis teismo vadovas. Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl LAT Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių pirmininkų Aurelijaus Gutausko bei Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš pareigų pasibaigus kadencijai. Pastaroji kelerius metus laikinai eina ir LAT pirmininkės pareigas.

Dėl per mažo atlyginimo, milžiniško darbo krūvio ir darbuotojų trūkumo iš darbo traukiasi dar trys teisėjai. Ir tai ne pirmas toks pavyzdys šią vasarą. Anot Teisėjų tarybos, jei valdžia nesumažins teisėjų darbo krūvio ir nepadidins atlyginimų, kentės visi Lietuvos gyventojai: suprastės bylų nagrinėjimo kokybė, taip pat užsitęs ir nagrinėjimo laikas. Tiesa, valdžia prašo teisėjų kantrybės ir žarsto pažadus – esą nuo kitų metų algos didės. Teisėjai iš darbo savo noru išeina retai.

Konstitucinis Teismas trečiadienį priėmė parlamentarų prašymą ištirti Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų aplinkybes. Teismas nagrinės, ar Konstitucijai neprieštaravo prezidento Gitano Nausėdos dekretas ir Seimo priimtas nutarimas. Prezidentas dekretu teikė Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir skirti ją Aukščiausiojo Teismo pirmininke.

Seimas ketvirtadienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Už kreipimąsi balsavo 93 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 12 susilaikė. Visam Seimui kreipusis į KT, nutarimas dėl teisėjos atleidimo nustojo galioti.

Seimas antradienį planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Valdančiųjų „valstiečių“ teikiamu projektu KT siūloma aiškintis, ar šalies vadovo Gitano Nausėdos dekretas dėl S. Rudėnaitės atleidimo bei skyrimo į LAT vadoves, taip pat Seimo priimtas nutarimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Prezidentūra netinkamai suformulavo dekretą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės ir tai lėmė, kad ji buvo atleista be pagrindo, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Ta problema buvo užprogramuota jau pernai metų gruodžio mėnesį, kai Prezidentūra pateikė netinkamai suformuluotą dekretą, tos grėsmės ir tada buvo išsakytos, kad gali būti, tai ir vyko. Tai yra pirmiausia Prezidentūros klaida, tai akivaizdu“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė premjeras.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininke norėtų skirti šio teismo teisėją 55 metų Sigitą Rudėnaitę. Dėl šio savo pasirinkimo jis prašo Teisėjų tarybos patarimo. S. Rudėnaitė šiuo metu vadovauja LAT Civilinių bylų skyriui. Ji taip pat laikinai eina LAT vadovės pareigas.

  Tokie atvejai kenkia valstybės institucijų reputacijai, komentuodamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimus Vilniaus apygardos prokurorei dėl galimo neteisėto poveikio Darbo partijos bylos nagrinėjimui sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Pirmadienį Teisėjų taryba svarstė Respublikos Prezidento pasirinktų kandidatų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo laisvas teisėjo ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas tinkamumą.