Dangstydami apsižioplinusios savivaldybės administracijos kailį Biržų rajono vadovai tarybos nariams surengė „protų patikrinimo mūšį“. Pakišo sprendimus be dokumentų ir bandė slėpti, kad reikės balsuoti už pasenusias datas ir laiku neatliktas mokyklos uždarymo procedūras. Posėdžio atmosfera priminė socialdemokrato R. Ramono valdymo metus, persmelktus melo bei nepagarbos žmogui. Kalbant Teisės ir personalo skyriaus vedėjai Birutei Burbulienei galvas nuleidę raudo kai kurie valdantieji, o opozicija negalėjo sulaikyti sarkastiškų šypsnių.
Buvusiųjų dvasia gyva
Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai gavo rugsėjo 26 dieną vyksiančio posėdžio dokumentus, kuriuose šalia dabartinės merės Irutės Varzienės kažkodėl švietė ir buvusio vadovo Regimanto Ramono pavardė.
Tikra tiesa, kad niekas atsitiktinai nevyksta. Praėjusį ketvirtadienį Biržų pilyje vykusiame savivaldybės posėdyje vyravo Ramono laikų dvasia – nepagarba dalyviams, siekis „išplauti“ įtakingų administracijos skyrių vedėjų mundurus ir išvengti asmeninės atsakomybės.
Posėdžiui pirmininkavusi rajono merė Irutė Varzienė leido tribūnoje stovinčiai klerkei kalbėti nesąmones ir meluoti. Taip buvo aukojama savigarba ir demonstruojamas demagogiškas talentas manipuliuoti politikais. Įžūliam valdžios režisuotam šou sceną suteikė apie padorumą ir idealizmą kalbėti linkusi rajono vadovė.
Tvirtino dokumentą, kurio nebuvo
„Nesiseka Kvetkų mokyklą sunaikinti“, - tegalima sarkastiškai šypsotis, regint Biržų rajono savivaldybės klerkų išdarinėjamus ir juos laiminančius valdžios veiksmus. Tikslesnis situacijos apibūdinimas būtų, kad nesiseka pareikalauti atsakingo darbo iš skyrių, kuriuos valdančioji koalicija vis kėsinosi pertvarkyti, idant galėtų valdyti. Kol kas koaliciją ir situaciją valdo minėti skyriai – Švietimo bei Teisės ir personalo - ir jų vedėjos.
Nežinia, kurios iš šių vedėjų vadovaujamų skyrių apsižioplinta, tačiau tik rugsėjui prasidėjus atsitokėta, kad mokinius praradusi Kvetkų mokykla neuždaryta.
Apie mokyklos uždarymo procedūrą iš viso buvo užmiršta, nes rugpjūčio 29 dieną vykusiame posėdyje rūpintasi tik direktorės Sigutės Kvetkienės išeitine kompensacija ir skubiu jos atleidimu pagal susitarimą.
Kadangi mokykla neveikia jau nuo rugsėjo 1 dienos, o sprendimas išregistruoti ją neįvykdytas, reikėjo tą sprendimą „prakišti“ antrą kartą. Bėda tik ta, kad priimant sprendimą reikėjo tvirtinti ir aprašą dėl rugsėjo 1 dieną dingusios mokyklos reorganizavimo. O tame apraše – senos datos ir jau pavėluoti nurodymai. Tarkim, kad Kvetkų mokykla iš Valstybės įmonės Registrų centro išregistruojama iki 2013 metų rugpjūčio 31 dienos.
Ką daryti, jei naujo aprašo nėra, o išregistravimui būtiną tarybos sprendimą privalo lydėti aprašas?
Kadangi rajono savivaldybėje kaltų niekada nebūna, imtasi kolektyvinių veiksmų. Iš pradžių sumanyta tarybos nariams tyliai pakišti naują sprendimą su senu aprašu. Tai yra rugsėjo 26 dieną nuspręsti įgalioti Papilio mokyklos direktorių atlikti tai, kas apraše nurodyta padaryti iki rugpjūčio 31 dienos ir ko steigėjas nepareikalavo arba pats neatliko.
Išsiuntinėjus tarybos nariams sprendimą su „pašvinkusiu“ dokumentu, susizgribta, kad visa tai nelabai gražiai atrodo. Ims, anot vieno scenarijaus „kūrėjo“, tie politikai ir perskaitys, kokią nesąmonę jie turi tvirtinti. Ims klausinėti, kas ir ko nepadarė, ir taip apnuogins „neklystančio“ vadovavimo ir niekada neapkaltinamų vedėjų klaidas.
Todėl posėdžio išvakarėse sumanyta politikams ir žiniasklaidai iš viso nerodyti dokumento, kuris tvirtinamas. Tai yra trečią kartą išsiųsti projektą ir iš viso nepridėti aprašo. Taip ir įvyko.
Prieš posėdį – „instruktažas“
Redakcijos žiniomis, prieš posėdį pilyje sukviestame valdančiosios koalicijos pasitarime buvo sutarta, kaip reikia „veikti“. Akivaizdu, kad valdantieji nutarė nepaisyti garbingo elgesio – paaiškinti taryboje, kas įvyko ir kodėl bandoma iš naujo tvirtinti Kvetkų mokyklos uždarymo tvarką (aprašą), kuri jau buvo patvirtinta rugpjūčio 29 dieną.
Valdantieji pasirinko kitą – savęs ir tarybos mulkinimo bei jos įvaizdžio menkinimo - kelią.
Nepatikrintomis žiniomis, kažkas iš vadovų esą užtikrinęs, kad klausimų dėl šio sprendimo neužduos ir opozicijos lyderis Viktoras Rinkevičius. Dėl to neva jau susitarta. Posėdyje svarstant šį sprendimo projektą V. Rinkevičius tylėjo.
Vedėjos „rečitalis“
Posėdyje Kvetkų mokyklos klausimas pateiktas išties įžūliai. Tą padaryti pavesta Teisės ir personalo skyriaus vedėjai Birutei Burbulienei. Įrašą apie tai, ką vedėja ilgai ir nerausdama aiškino politikams, galima būtų viešoje erdvėje skleisti kaip absurdo ir melo mišrainę. B. Burbulienė tikino, kad antrą kartą sprendimą priimti liepė raštą atsiuntęs Registrų centras, kad tokios eigos reikalauja Civilinis kodeksas ir kad visa tai nereikšmingas, „tik procedūrinis“ procesas. Veltui Ramunė Čigienė ir Tomas Četvergas bandė išgauti, kodėl vis tik reikia dar sykį balsuoti už mokyklos uždarymo aprašą.
Vedėja lyg užburta kartojo žodžius „civilinis kodeksas“, „procedūrinis“ ir kt. Kalbant B. Burbulienei galvas nuleidę raudo kai kurie valdantieji, o opozicija negalėjo sulaikyti sarkastiškų šypsnių.
Neiškentė vicemerė
Valdančiosios koalicijos gretose tvyrojęs pakantumas vedėjos B. Burbulienės rolei pasirodė nebepakenčiamas mero pavaduotojai Stasei Eitavičienei. Politikė viešai įvardijo, kad nėra dokumento, už kurį siūloma balsuoti. „Tai kaip ir kodėl mes turime balsuoti už tai, ko nėra?“ – klausė S. Eitavičienė.
„Tai būtų perteklinis dalykas“, - apie kažkodėl slėpti sumanytą dokumentą atsakė Teisės ir personalo skyriaus vedėja. Tuomet vedėją klausimais pradėjo atakuoti ne tik R. Čigienė su T. Četvergu, bet ir „valdantieji“ Valentinas Mizeikis, Arūnas Anskinas. Atsargesni buvo Stasys Valiukas, Rimantas Bašys, Kęstutis Slavinskas. Jie lyg ir pripažino žinantys, kad šis absurdas vyksta dėl kažkieno pridarytų klaidų, tačiau ragino balsuoti nekreipiant dėmesio į dokumentus. „Tai tik procedūrinis klausimas… Tai numato Civilinis kodeksas“, - iš tribūnos vis pasigirsdavo vedėjos B. Burbulienės balsas.
„Tai ar tas kodeksas pasikeitė po rugpjūčio 29 dienos, jei vėl turime iš naujo balsuoti?“ –tiesos veltui laukė V. Mizeikis. „Turėtume kalbėti ne apie Civilinį, o apie Baudžiamąjį kodeksą“, - neiškentė opozicionierius Audrys Šimas.
Merės nuomonė tik asmeniška?
Politikų savigarba susirūpino ir Skirmantė Griciūnienė. Ji tiesiai šviesiai paklausė B. Burbulienės, kaip ši vertintų savo darbą. Vedėja atsakė, kad jos darbą tegali vertinti tiesioginis viršininkas - savivaldybės administracijos direktorius. K. Slavinskas prabilo, kad V. Džėja turėtų įvertinti pavaldinių veiklą, o tarybos nariai dabar turintys nustoti mėtyti „karštą bulvę“ ir balsuoti.
„Kas atsakingas, kad mes atsidūrėme tokioje situacijoje?“ – primygtinai klausė R. Čigienė. „Atsakinga administracija – direktorius Vytautas Džėja, vedėjos Birutė Burbulienė ir Genovaitė Gutauskienė. Tai yra mano asmeninė nuomonė“, - pagaliau prabilo merė.
Absurdo fone pasigirdo valdančiosios koalicijos nario Povilo Stakionio balsas.
„Ar mes vieną kartą rasime vietą S. Dagilio paminklui?“ – garsiai šūktelėjo garbaus amžiaus tremtinys liberalsąjūdietis. Pasigirdo replika, kad paminklo Biržuose reikėtų šiuo metu ne S. Dagiliui, o absurdui.
Balsavimas už absurdą (projektą be dokumento) parodė, kad tam pritaria 19, susilaikė 4 politikai. Vienas iš viso nebalsavo.
Pritarimo sprendimui neišreiškė D. Martinkėnienė, T. Četvergas, R. Čigienė ir S. Griciūnienė. Iš viso nebalsavo P. Stakionis.
Valstiečiai liaudininkai, išskyrus T. Četvergą, rankas kėlė už valdančiosios koalicijos siūlomą sprendimą. Jam pritarė socialdemokratai.
Prieš balsavimą T. Četvergas pasakė negalintis balsuoti už projektą, administracijos direktoriui neišdrįsus pripažinti jo komandos padarytų klaidų.
Alfreda Gudienė
