Valdančiųjų partijų lyderiai trečiadienį pareiškimu paskelbė apie savo vadovaujamų partijų frakcijų pasirengimą balsuoti už mandatų atėmimą šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui.
„Partijų vadovų lygmeniu neturime jokių abejonių dėl to, kad koalicija įgyvendins Konstitucinio Teismo sprendimą. (...) Konstitucinis Teismas yra vienareikšmiškai konstatavęs, kad du Seimo nariai yra sulaužę priesaikas. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra neapskundžiamas ir nepakeičiamas ir nepriklauso nuo jokių papildomų sąlygų. Konstitucinio Teismo sprendimą Seimas paprasčiausiai turi įgyvendinti", - sakė Premjeras ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovas Andrius Kubilius trečiadienį po valdančiųjų pusryčių.
TS-LKD lyderis teigė, kad ketvirtadienį prieš balsavimą koalicija dar susirinks aptarti procedūrų ir „laikyseną apkaltos proceso metu".
Net ir demonstruodami vienybę apkaltos proceso metu valdantieji pripažįsta, kad vien jų balsų įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą neužteks. Valdantieji teturi 69 balsus. Premjeras viliasi ir opozicijos, pirmiausia socialdemokratų, palaikymo.
„Turiu priminti, kad koalicija šiuo metu turi tik 69 balsus ir tam, kad Konstitucinio Teismo sprendimas būtų realizuotas ir už jo sprendimus būtų surinkti 85 Seimo narių balsai, labai daug priklauso nuo opozicijos ir visų pirma nuo socialdemokratų", - sakė A. Kubilius.
Kitų valdančiųjų partijų vadovai irgi patvirtino neabejoją dėl savo partijų frakcijų apsisprendimo ir pažymėjo, kad šis balsavimas nėra pozicijos ir opozicijos diskusijų klausimas.
„Tai nėra pozicijos ar opozicijos diskusijų objektas, tai yra kiekvieno Seimo nario, kuris davė priesaiką Lietuvos Respublikos Seime, asmeninis sprendimas laikantis duotos priesaikos", - sakė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Tautos prisikėlimo partijos, su kurios sąrašu šie du parlamentarai ir pateko į Seimą, o vėliau dėl nesutarimų nuo jos atskilo, vadovas Arūnas Valinskas neigia ketinimus su jais politiškai susidoroti.
„Mes pasisakėme, nėra čia jokių politinių susidorojimų, į kuriuos bandoma nukreipti teisės klausimus", - kalbėjo A. Valinskas.
Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Gintautas Babravičius svarstė, kad po apkaltos L. Karaliui ir A. Sacharukui būtų galima peržiūrėti pačios procedūros eigą.
„Manau, kad po šitos procedūros dar teisininkai turėtų atidžiai pasižiūrėti Konstitucijos nuostatas, ir ateityje, jeigu taip nutiktų kad Konstitucinis Teismas paskelbtų verdiktą dėl priesaikos sulaužymo, galbūt, užtektų ir Seimo nutarimo, o ne balsavimo", - sakė G. Babravičius.
L. Karaliaus ir A. Sacharuko mandatų panaikinimo klausimą Seimas svarstys ketvirtadienį.
Šių metų spalio 27 dieną Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nariai A. Sacharukas ir L. Karalius šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Teismas nustatė, kad Seimo narys A. Sacharukas pasinaudojo parlamentaro L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimu ir plenariniuose posėdžiuose sąmoningai balsavo už jį. Seimo narys L. Karalius buvo išvykęs į užsienio kelionę ir dėl to be pateisinamos priežasties nedalyvavo Seimo plenariniuose posėdžiuose.
Remiantis Konstitucijos 74 straipsniu, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš einamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Jame numatyta, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir (ar) per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus. Apie pasirinktus advokatus asmuo, kuriam taikoma apkalta, raštu praneša Seimui ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki pirmojo apkaltos proceso Seime posėdžio. Tokiu atveju jie taip pat rašytiniu pranešimu kviečiami į Seimo posėdį. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, ir jo advokatai gali pateikti įrodymų, turinčių reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą.
