„Spiegel Online“ kalbino Kinijos užsienio reikalų viceministrę Fu Ying. Šiame interviu politikė kaltino europiečius ir amerikiečius Šaltojo karo stereotipų saugojimu, kurie daro neigiamą įtaką Kinijai. Ji atmetė priekaištus dėl elgesio su įkalintuoju Ai Weiwei. Be to, Fu Ying abejoja teiginiais, esą Pekinas siekia valdyti visą pasaulį.
Kinija šiuo metu yra labai svarbi valstybė Vakarams, tačiau ši šalis jiems kelia ir nerimą. Buvo išbandytas pirmasis Kinijos lėktuvnešis. Tai buvo jaudinamas įvykis, jo Kinijai tikrai reikėjo. Žmonės laiko tai natūraliu žingsniu į Kinijos kariuomenės plėtrą, nors jis dažniausiai bus naudojamas moksliniams tyrimams ir įvairiems mokymams. Jis nėra visapusiškas lėktuvnešis. Šia prasme Kinija tikrai atsilieka nuo kitų šalių, nekalbant jau apie Jungtines Valstijas, gana seniai turinčias brandų ir puikiai išplėtotą lėktuvnešių laivyną.
Kinija stengiasi kuo daugiau pinigų skirti kariniam biudžetui, nors jų reikia ir daugeliui kitų sričių ir būtent jos yra didesnis prioritetas negu gynybos plėtra. Didžiausias dėmesys yra skiriamas ekonomikos plėtrai, žmonių gerovei bei sąžiningam turto padalijimui.
Politikės dukters karta buvo pirmoji, kuri Kinijoje nepatyrė bado ar alkio, ir tai – neįtikimas progresas. Fu Ying teigia, kad „Spiegel Online“ domėjimasis Kinijos kariniais pasiekimais atsiranda dėl Šaltojo karo stereotipų ir tam tikro ideologinio pasidalijimo tuo metu. Nieko negąsdintų lėktuvnešis Jungtinėse Valstijose ar Prancūzijoje, tačiau jeigu jis yra Kinijos – iškart susirūpinama.
Amerikiečiams neaiškūs kinų tikslai. Net kalbama, kad neva galėjo būti bandyta trukdyti operacijai prieš Osamą bin Ladeną. Tačiau Kinijos politikė priminė, kad tiek Kinija, tiek Pakistanas paneigė šiuos gandus.
Jos manymu, svarbiausias klausimas yra, ar Kinija ir Jungtinės Valstijos yra priešai. Ar tarp jų gali kilti karas? Ar šios valstybės ruošiasi karui viena prieš kitą? Taip neatrodo. Nėra draugiška, kad Jungtinės Valstijos taiko ginklų embargą Kinijai. Juk, pasak Fu Ying, Kinija neketina grasinti Amerikai ir taip pat nemato jos grėsmių. Vakarai stengiasi įsprausti Kiniją į Šaltojo karo rėmus. Tai pastato Kiniją į sunkią padėtį.
Daugelis vokiečių, nors ir gerbia Kinijos plėtrą, žvelgia į šią šalį daugiau kaip konkurentę negu partnerę. Kinijos politikė džiaugiasi, kad toks klausimas yra iškeltas, nes ji daug apie tai galvoja. Kinijos ekonomikos augimas nesuskaičiuojamą daugybę šalies žmonių ištraukė iš skurdo.
Vadinasi, Kinija pasielgė teisingai. Ar galima įsivaizduoti, kad čia būtų kita politinė sistema? Vakarų valstybės mano, kad gali būti tik viena tinkamiausia ir pažangiausia sistema. Jų vadovai susiaurino demokratiją iki daugiapartinės rinkimų sistemos, puikiai veikiančios tam tikrą laiką kai kuriose šalyse, tačiau dabar matome, kad, kaip parodė paskutinė ekonomikos krizė, tokios valstybės taip pat patiria sunkumų. Vakarai tapo labai pasipūtę ir išdidūs. Dienos pabaigoje demokratija viena nesugebės padėti maisto ant vakarienės stalo. Tokia realybė.
Kinijos sprendimų priėmimo procesas, atrodo, paremtas juodosios dėžės laikymu paslaptyje, todėl labai sunku suprasti, kaip tie sprendimai priimami. Fu Ying aiškina, kad Kinijos politinė sistema yra Kinijos istorijos produktas. Ji paremta šalies kultūra ir yra priklausoma nuo nuolatinio reformų proceso, o jis apima ir demokratinį sprendimų priėmimą Kinijoje.
Norint padaryti gerus sprendimus, reikia klausytis žmonių nuomonių ir kreipti dėmesį į išsakomą kritiką. Jokia vyriausybė neišgyvens, jeigu praras ryšį su žmonėmis ir realybe. Politikai visų pirma turi kritiškai vertinti save.
Vakarai nurodo skaidrumo stoką Kinijos teisinės sistemos modelyje. Fu Ying gina jį sakydama, kad ir Vakarų valstybės turi problemų su savo teisinėmis sistemomis. Kinija stebi, kas šioje srityje vyksta Vakaruose.
Kinų politikai bando suprasti, kodėl tiek daug vyriausybių daro tiek daug klaidų. Kodėl politinės partijos prisiima įsipareigojimų, kurių negali įgyvendinti? Kodėl jie išleidžia daugiau negu turi? Ar Vakarai vis dar sustingę, nors Šaltasis karas baigėsi? O gal jie tiesiog pasipūtę ir išdidūs?
Demokratijos yra labai sudėtingos, palyginti su griežtai valdomomis sistemomis, ir turi savų trūkumų. Taigi „Spiegel Online“ užduoda klausimą Fu Ying, ar Kinija jaučiasi pranašesnė.
Kinijos politikė atsako, kad pranašumas nėra tas žodis, kurį kinai vartoja. Kinai yra labai paprasti. Jie gerbia Vakarų, jau įžengusių į postindustrinę erą, pasiekimus ir mokosi iš jų. Daug Vakarus ištikusių problemų Kiniją pasieks vėliau, todėl ši valstybė stebi, kaip demokratinės šalys su jomis susitvarko.
