Nepaisant iš tiesų nemalonių Lietuvai Kinijos poveikio priemonių, tokių kaip ekonominis spaudimas lietuviškoms prekėms, Vakarų valstybių akyse Lietuva padarė tai, ką norėtų padaryti ir visi kiti, tačiau nedrįsta.
Lietuvai šiuo atveju atsilaikyti padeda ne tik tai, kad Kinija yra toli, o ir šalių verslo interesai nėra tokio masto, kad reikšmingai būtų jaučiamos ekonominio embargo pasekmės, bet ir ilgametė patirtis kovojant su įvairaus masto Rusijos politiniu ir ekonominiu spaudimu.
Kinija tuo metu imasi ne tiesioginio atsako, bet „hibridinių sankcijų“ metodų: staiga trumpam „sugenda“ muitinių sistemos, iš kurių dingsta Lietuvos valstybės, panaikinamos eksporto kreditų garantijos. Netgi pasirodė pranešimų, kad Kinija taiko spaudimą didžiosioms gamybos bendrovėms, kad jeigu jų produkcijoje bus lietuvių gamybos dalys, tai eksportas į Kiniją bus draudžiamas. Oficialiai naudoti tokias priemonės Kinija negali, todėl šiuo atveju yra svarbus ir ES palaikymas, spaudimas pačiai Kinijai.
Etiška politika, kaip pavyzdys
Daugelyje Vakarų žiniasklaidos straipsnių pažymima, kad Lietuva sau leidžia tai, ko kitos Vakarų šalys negali sau leisti dėl itin glaudžių ekonominių ryšių. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuva istoriškai turi nemažai patirties su komunistiniais režimais, todėl žino, kaip į juos reikia reaguoti.
„Skirtingai nei daugelis kitų šalių, Lietuva neturi pergyventi dėl savo ekonominių interesų, plėtojant užsienio politiką su Kinija. Maža to, Lietuva, dėl savo pačios istorijos, yra itin atsargi vertinant komunistinius režimus, – rašoma „Deutsche Welle“. – 1990-aisiais, Lietuva buvo pirmoji šalis, paskelbusi nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, sėkmingai priešindamasi gerokai galingesnei Maskvai.
Vokietijos tarptautinių santykių ir saugumo instituto ekspertas Kajus-Olafas Langas „DW“ pažymėjo, kad demokratija ir žmogaus teisės nuo tol tapo Lietuvos politikų skiriamuoju bruožu.
„Daugeliui lietuvių tai priminė jų pačių kovą už nepriklausomybę, – aiškino K.-O. Langas ir priminė, kad naujoji centro dešiniųjų koalicija šalyje pasižadėjo aktyviai kovoti prieš bet visus žmogaus teisių ar demokratijos vertybių pažeidimus ir gins visus tuos, kurie kovoja už laisvę pasaulyje – nuo Baltarusijos iki Taivano“.Per pastaruosius kelerius metus Lietuva suteikė prieglobstį daug Baltarusijoje persekiojamų asmenų, įskaitant ir opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają.
Vašingtono ir Briuselio palaikymas
Lietuvos santykiai su Pekinu, Minsku ir Maskva yra tradiciškai įtempti, pažymima DW. Šalies nacionalinio saugumo klausimus „garantuoja“ narystė NATO, o tuo pačiu ir sąjunga su JAV.
Kajaus-Olafo Lango teigimu, Lietuva per daugelį metų užsirekomendavo prieš JAV kaip patikima ir ištikima partnerė. Žinodama, kad turi JAV už nugaros, Lietuva naudojasi griežtesne negu įprasta Europoje retorika prieš Kiniją. DW cituojamas užsienio reikalų ministras G. Landsbergis dar šių metų pirmojoje pusėje pažymėjo, kad 17+1 formatą su Kinija reiktų uždaryti ir pasirinkti „daug efektyvesnį“ 27+1, turėdamas omenyje visas ES nares ir būtiną pademonstruoti vienybę tarp šalių.
Lietuva, atidarydama taivaniečių atstovybę, verčia demokratinių procesų link judėti ir visą ES. Uždrausti tai ar vienašališkai pritaikyti sankcijas vienai iš ES valstybių Kinija niekaip negali nepatirdama Europos Sąjungos nemalonės.
„ES yra pasiruošusi gintis nuo visų politinio spaudimo ir poveikio priemonių prieš bet kurią šalį-narę, – gruodžio 8-ąją buvo priverstas raminti Pekino siautėjimą ES užsienio politikos vadas Josepas Borrellis.
Kaip papildoma politinio spaudimo Kinijai priemonė yra pasitelktos ir olimpinės žaidynės. 2022-ųjų žaidynėse jau pareiškė nedalyvausiantys JAV, Didžiosios Britanijos, Australijos ir kitų šalių politikai. Tačiau bene pirmieji apie tai prabilo Lietuvos ministrai, keliomis dienomis aplenkdami net ir pavyzdžiu kitoms valstybėms tapusias JAV.
Nepaisant to, kad dalyvavimas šiose žaidynėse dėl griežtų COVID-19 ribojimų politikams būtų itin simbolinis: anot Austrijos valdžios atstovų, „tam, kad pabendrautume nuotoliniu būdu su savo sportininkais, važiuoti į Kiniją nėra būtinybės“, Pekinui buvo pasiųstas aiškus politinis signalas.
„The Washington Post“ apžvalgininkas Anthony Faiola pažymi, kad visiškas olimpinių boikotas istoriškai skaudžiau atsiliepia patiems sportininkams, o ne šaliai, kurios atžvilgiu jis yra skelbiamas. Šiuo atveju J. Bideno, o ir Lietuvos (bei kitų Vakarų valstybių), deklaruoti patį politikų nevykimo į žaidynes faktą yra, nors ir antraeilės svarbos, tačiau svarbus perspėjimas Kinijai – mažumų ir demokratinių judėjimų priespaudai tolerancijos nebus.
