Nesvarbu, ar keliautumėte automobiliu, ar traukiniu, ar pėsčiomis, Šveicarija akiai malonių vaizdų negaili. Žinoma, vaizdingiausios ir mūsų akims maloniausios yra kalnuotos Alpių vietovės, stebinančios giliais tarpekliais ir romantiškai virš bedugnės kraštų pakibusiais tiltais, žydromis aukštikalnėse telkšančių ežerų akimis ir skubančiomis kalnų upėmis, rašo kelioniumanija.lt
Gotardo kalnų perėja ir Velnio tiltas
Tarp Šveicarijos vokiškosios ir itališkosios dalių vingiuoja senoji Gotardo perėja, jungianti Andermatt ir Biasca gyvenvietes. Senoji, mat dabar vos per dešimt minučių galima praskrieti tuneliu, jungiančiu skirtingose kalnyno pusėse esančius šios šalies regionus.
Alternatyvos 64 km besirangančiai Gotardo kalnų perėjai yra du tuneliai – 15 km ilgio geležinkelio tunelis ir 17 km ilgio automobilių tunelis. Tačiau tik vingiuodami Gotardo perėjos keliuku, kuris kyla į 2106 m aukštį, galėsite pasigrožėti įspūdingais vaizdais.
Šiame kelyje mokesčiai buvo renkami jau 14 amžiuje, o istorikai įsitikinę, jog tai buvo viena iš Šveicarijos finansinės sėkmės priežasčių.
Didžiausios gamtinės kliūtys, ilgą laiką trukdžiusios iš šiaurės į pietus vykstantiems keliautojams, buvo Šioleneno tarpeklis ir garmanti Reuso kalnų upė. Virš šios upės pakibęs ir bene įspūdingiausias viso maršruto tiltas, pramintas Velnio tiltu. Anot legendos, vienam piemeniui pabodo kaskart galynėtis su Reuso srove ir jis tarė, jog galėtų pats velnias nutiesti tiltą per šią upę. Vos jam ištarus šiuos žodžius, pasirodė velnias, kuris pažadėjo pastatyti tiltą, jei jam bus atiduota siela to, kuris pirmasis kirs tiltą. Gudrus piemuo davė pažadą, tačiau velniui nutiesus tiltą jis pirmiausia per jį nuginė savo ožkas. Velnias, supratęs klastą, supyko ir metė į piemenį didžiulę uolą, tačiau ji nepataikė ir užstrigo tarpeklyje. Šią uolą, pakibusią ties Velnio tiltu, galite išvysti ir dabar. Tiesa, statant Gotardo tunelį ją teko kiek patraukti.
Bernina kalnų perėja
Viduramžiais pro Bernina kalnų perėją ėjo vienas svarbiausių pirklių maršrutų: asilų ir arklių gabenamos prekės pavojingai svyruodavo virš bedugnių, o pavojų didindavo atšiaurus klimatas. Net ir šiais laikais vasarą kelyje, vingiuojančiame nuo Sankt Morico iki Tirano, gali pasitaikyti pavojingai apledėjusių vietų, o nuo spalio iki balandžio pabaigos aukščiausias perėjos vietas (kelias kyla iki 2328 m aukščio) visuomet dengia sniegas.
Šv. Bernardo perėja
Šv. Bernardo kalnų perėja
Šią Alpių kalnų perėją galima vadinti viena žymiausių Europoje – ji žinoma dar nuo romėnų laikų, kuomet šiuo maršrutu iš dabartinės Italijos į Europą keliaudavo pirkliai. Šv. Bernardo kalnų perėja prasideda ties Martigny prancūziškoje Šveicarijos dalyje ir, pakildama į 2469 m aukštį, daugiau nei 50 km vingiuoja iki San Bernardino itališkoje pusėje.
Šia perėja kadaise žygiavo paties Napoleono Bonaparto kariai su tikslu užkariauti Italiją. Šv. Bernardo perėja dar garsi senbernarais, mat būtent čia viduramžiais vienuolis Bernardas pastatė keliautojų prieglaudą, vėliau tapusią vienuolynu. Šio vienuolyno auginami šunys, vėliau pavadinti senbernarais, padėdavo ieškoti dingusių žmonių. 1964 m. ties šia perėja buvo nutiestas tunelis, tačiau vasaros metu Šv. Bernardo perėja išliko labai populiariu maršrutu, apdovanojančiu puikiais vaizdais.
Simplono kalnų perėja
Ši kalnų perėja jungia Brig, esantį vokiškoje Šveicarijos dalyje, ir šiaurės Italijoje įsikūrusią Dormodossola. Kelias driekiasi vaizdingu Simplono slėniu ir kyla į 2005 m aukštį. Šiuo maršrutu žmonės keliaudavo dar Akmens amžiuje, o viduramžiais Simplono perėja buvo populiari kontrabandininkų tarpe. Tik 17 amžiuje čia nusidriekė prekybinis kelias, kuriuo mulais buvo gabenama druska iš Viduržemio jūros pakrantės likusiai Europai.
Lavaux vynuogynai
Perliukas žygių pėsčiomis mėgėjams Šveicarijos prancūziškoje dalyje yra vaizdingieji Lavaux vynuogynai, nokinantys vynuoges Ženevos ežero pakrantėje. Švelnus ir saulėtas klimatas bei kruopštus šimtus metų čia triūsiančių rankų darbas nulėmė išties unikalų ir kerintį kraštovaizdį.
Sakoma, kad Lavaux regiono vynuoges subrandina trys saulės: t.y. tikrieji saulės spinduliai, nuo ežero paviršiaus atsispindintys spinduliai ir akmeninėse terasų sienelėse sukaupta šiluma. 11 km ilgio pėsčiųjų maršrutas per vynuogynus driekiasi nuo St.Saphorin iki Lutry miestelio pro vaizdingąsias terasas bei vyndarių kaimelius ir vyno rūsius. Šiuo maršrutu taip pat važiuoja ir Lavaux Express traukinukas.
Glacier Express
Glacier Express traukinių maršrutas jungia du prabangius Šveicarijos slidinėjimo kurortus – Sankt Moricą (St.Moritz) ir Cermą (Zermatt). Ši traukinio linija pasiekia 2000 m aukštį ir vingiuoja pro žmogaus beveik nepaliestus kalnus, tarpeklius, ilgus tunelius, dailius ežerus, almančias kalnų upes, kertant atšiaurias kalnų perėjas ir beveik tris šimtus tiltų. Kelionės metu 300 km įveikiama per 8 valandas. Furka kalnų perėja
Viena vaizdingiausių kalnų perėjų Šveicarijoje, Furka perėja (aukštis 2429 m) driekiasi daugiau nei 30 km nuo Gletsch iki Andermato kalnų kurorto. Ši kalnų perėja įdomi dar ir tuo, jog pakeliui galima išvysti Ronos ledyną, kuriame prasideda Ronos upė. Vasarą šiuo maršrutu pūškuoja ir istorinis garvežys.
Bernina Express
Dar vienas kvapą gniaužiantis traukinio maršrutas driekiasi nuo Kūro (Chur) (galima startuoti ir Davoso kurorte) iki Tirano Italijoje. Ši traukinio linija kerta beveik 200 tiltų, 55 tunelius ir užkyla į 2253 m aukštyje esančią Bernina kalnų perėją. Kelionė nuo Kūro iki Tirano trunka apie 4 valandas, jos metu galima grožėtis ne tik vaizdingais tarpekliais ir skubančiomis kalnų upėmis, bet ir istorinėmis pilimis. Dalis šio maršruto yra įtraukta į Unesco saugomų vietovių sąrašą.
