Be to, dalis draudikų pastebi, kad daugėja ne tik vagysčių skaičius, bet ir apsukrių lietuvių, kurie sukčiauja keliuose, norėdami pasipelnyti.
Lietuvoje padaugėjo eismo įvykių
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pasakoja, kad pandemijos metu buvęs štilis baigėsi, todėl dabar eismo įvykių padaugėjo.
Tiesa, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovės fiksuojamų įvykių kelyje skaičius gali didėti ir dėl augančio vairuotųjų sąmoningumo apdrausti savo transporto priemonę.
„Didėja eismo įvykių skaičiai, kurie nutinka fizinių asmenų transporto priemonėms, draustoms KASKO draudimu, net 17 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo – nuo 13114 iki 15442. Šiek tiek mažėja komercinio transporto priemonių eismo įvykių, kurios yra draustos KASKO draudimu.
Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad bendras draustumo lygis auga, žmonės sąmoningėja, labiau saugo savo turtą, draudžia savo automobilius“, – kalbėjo draudimo įmonės atstovė.
„Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, vertindamas eismo įvykių statistiką, pastebi, kad tiek 2021 m., tiek 2022 m. nelaimių keliuose skaičius išlieka gana stabilus.
„Praėjusiais metais fiksavome daugiau kaip 30 tūkst. transporto priemonių žalų, o per šių metų dešimt mėnesių – beveik 24 tūkst. žalų.
Taigi, lyginant 2021 ir 2022 metus, žalų skaičius šiek tiek mažėjo, tačiau vidutinis žalos dydis auga. 2021 metais vidutinė žala siekė apie 860 eurų, o 2022 metais – beveik 1200 eurų“, – kalbėjo R. Bieliauskas.
Lietuviai keliuose griebiasi gudrybių
„Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, kad lietuviai keliuose pastaruoju metu griebėsi gudrybių, kuriomis, pasak draudimo atstovės, siekiama pasipelnyti.
„Šiemet per pirmus devynis mėnesius sukčiavimų keliuose yra 58 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Taigi taip vadinamų „pakišinėtojų“ mūsų šalies keliuose vis daugėja.Ypač šiemet matome ženklų tokių dirbtinai sukeltų įvykių keliuose augimą ir darome išvadą, kad tam įtakos gali turėti ir ekonominė situacija Lietuvoje – žmonės sugalvoja įvairių neteisėtų būdų pasipelnyti.
Remdamiesi mūsų bendrovės duomenimis matome, kad šiemet per pirmus devynis mėnesius jau turime šalyje beveik 1,3 tūkst. išaiškintų sukčiavimų, kurie įvykdyti keliuose. Neteisėtai bandytų išgauti išmokų suma jau viršija 1,7 milijonų eurų sumą. Vidutinė šių metų bandyta išgauti suma viršija 1,4 tūkst. eurų.“, – kalbėjo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Pasak pašnekovės, dar pernai sausio-rugsėjo mėnesiais buvo išaiškinti 543 sukčiavimo atvejai, o neteisėtai bandomų gauti išmokų suma kiek viršijo pusę milijono eurų. O priešpandeminiais 2019 metais per tą patį laikotarpį žalų skaičius siekė 400 atvejų, taip pat bandyta išgauti netoli pusės milijono eurų.
Kainos už draudimą didės?
Konkurencijos taryba yra pateikusi išaiškinimą, kad bet koks informacijos atskleidimas apie draudimo kainas gali neigiamai paveikti konkurencinę aplinką ir būti laikomas iš anksto suderintais rinkos dalyvių veiksmais, o už tai taip pat draudimo bendrovėms grėstų itin didelės baudos, tad Lietuvos draudikų asociacija kainų ir jų pokyčio rinkoje neseka.
Visgi asociacijos direktorius Andrius Romanovskis savo ruožtu pastebi, kad augantys infliacijos rodikliai, vagysčių skaičius, brangstančios žaliavos, dėl kurių didėja autoservisų įkainiai yra vieni pagrindinių faktorių, kurie nulemia draudimo paslaugos kainas Lietuvoje.
„Vertinant visus gyventojų vartojamus produktus ir įsigyjamas paslaugas, šiuo metu Lietuva susiduria su itin išaugusia infliacija. Draudimo paslaugos nėra išimtis ir infliaciniai procesai joms taip pat daro įtaką.
Viena iš draudimo paslaugos kainos dedamųjų yra autoservisų įkainiai už transporto priemonių remontą. Infliacija veikia ne tik žaliavų, detalių kainas, bet ir autoservisų darbuotojų darbo užmokestį. Taip pat gyvename ir didelių energijos kainų laikotarpiu. Visa tai lemia galutinius autoservisų įkainius. Todėl, įvertinus visus šiuos aspektus, galima teigti, kad transporto draudimo žalų administravimas brangsta, vidutinis žalos dydis ir bendra draudimo bendrovių klientams išmokamų išmokų suma auga, o tai veikia ir draudimo paslaugos kainą“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Tuo metu I. Trakimaitė-Šeškuvienė taip pat paaiškina, kad transporto priemonių draudimo įmoka kiekvienam gyventojui paskaičiuojama individualiai.
„Tai priklauso nuo daug rizikos faktorių kaip drausmingumo istorija, draudėjo vairavimo stažas ir amžius, kitų valdytų grupė, automobilio naudojimo vietovė, automobilio variklio galingumas, automobilio markė, modelis, automobilio metai, automobilio kuro tipas, nuvažiuojami automobiliu atstumai ir kiti rizikos faktoriai. Kainos peržiūrimos nuolat, ypač tokioje besikeičiančioje verslo aplinkoje, tad vieniems jos didėja, kitiems mažėja“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovė.
Tačiau neabejotinai pastebima, kad, pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, draudikai jaučia stiprų infliacijos poveikį.
„Vidutinė gyventojų privalomojo draudimo žala šiais metais jau padidėjo apie 10 proc., o gyventojų taip vadinamo KASKO draudimo vidutinės žalos didėjimas švelnesnis ir siekia 2 proc. palyginus su pernai metais, bet paskutinių kelių mėnesių tendencija jau siekia apie 4 proc“, – pastebėjo ji.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2021 metais iki lapkričio 16 d. šalies keliuose buvo užfiksuoti 2 458 eismo įvykiai, kuriuose nukrentėjo žmonės, o šiais metais – 2 658 eismo nelaimės.
Naujienų portalui tv3.lt komentavęs Vilniaus apskrities policijos atstovas tikino, kad nors šiemet vagysčių, susijusių su transporto priemonėmis, mastai nėra drastiškai dideli, tačiau padaryta žala padidėjo.
