Jis parodys, ar konservatorių vadovybei ir premjerei Ingridai Šimonytei pavyks suvaldyti kai kuriuos bendražygius, kovojančius dėl didesnio lengvatų krepšelio.
Mūšis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūros, sporto paslaugoms vyksta nuo pat biudžeto projekto pateikimo.
Ketvirtadienio rytą Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) rengia neeilinį posėdį, kad iš naujo apsvarstytų premjerės pasiūlytą pataisą, nes į trečiadienio posėdį BFK pirmininkas Mykolas Majauskas Vyriausybės vadovės nepakvietė, o daliai jos siūlymų nepritarė.
I. Šimonytė siūlo lengvatinį 9 proc. PVM neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui, elektroninėms knygoms bei elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams. Tuo metu maitinimo paslaugoms, atlikėjams (aktoriams, dainininkams, muzikantams, šokėjams) bei sporto renginių ir klubų lankymui lengvata, anot Vyriausybės vadovės, turėtų būti taikoma laikinai – iki 2023 metų liepos.
BFK pirmininkas ir dauguma komiteto narių siekia labiau išplėsti lengvatų taikymą.
Seimui svarstant biudžeto projektą viešojo maitinimo verslo asociacijos nariai prie parlamento rengia „Paskutinių pietų“ akciją – nemokamai dalys maistą.
Valdančiųjų konservatorių lyderiai balsavimą dėl PVM pataisų ir kitų metų biudžeto projekto yra prilyginę pasitikėjimo Vyriausybe klausimui. I. Šimonytė yra sakiusi, kad šis balsavimas parodys, ar Vyriausybė turi parlamento paramą.
Ketvirtadienį taip pat bus balsuojama dėl parlamentarų pasiūlymų – Seimo nariai iš viso prašė apie 1,3 mlrd. eurų papildomų išlaidų arba įvairių lengvatų, tačiau Vyriausybė daugumai jų nepritarė.
2023 metų valstybės biudžeto projektas numato, kad pajamos kitąmet augs 3,4 proc. ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,604 mlrd. eurų – 20,4 mln. eurų mažiau nei planuota iki šiol. Po peržiūros 18,3 mln. eurų mažiau planuojama surinkti PVM, 2,2 mln. eurų – mažiau gyventojų pajamų mokesčio.
Kitų metų biudžete išlaikomas 4,9 proc. BVP biudžeto deficitas, valstybės skola didės iki 43 proc. BVP.
Vyriausybės patikslintame biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP. Dabar krašto apsaugai numatyta skirti 2,52 proc. BVP – pagal dabartinę BVP prognozę skirtumas tarp 2,52 ir 3 proc. siekia 337,3 mln. eurų.
Be to, numatyta stiprinti karinio mobilumo paketą – papildomai skirti 24,8 mln. eurų Rūdninkų poligonui, kitai infrastruktūrai, o žvalgybai pridėti dar 5 mln. eurų.
Būsto šildymo kompensacijoms Ministrų kabinetas siūlo numatyti dar 16 mln. eurų, o dujų ir elektros kainoms kompensuoti gyventojams numatytą sumą sumažinti apie 98 mln. eurų.
Pirminiame projekte numatytos biudžeto išlaidos didėjo 6,1 proc. iki 18,61 mlrd. eurų, tačiau kokios jos yra patikslinus projektą, neskelbiama.
Ketvirtadienį taip pat bus apsisprendžiama dėl biudžeto priėmimo datos. Anksčiau planuota jį priimti lapkričio 22 dieną.
