Dalis žmonių pasimetę, bijo, kad elektromobilių neįpirks, neturės kur jų krauti. Aplinkos ministras Gentvilas sako, kelio atgal nėra, o verslininkai aiškina, iššūkių netrūks. Esą reikia pasirūpinti nauja infrastruktūra: pristatyti įkrovimo stotelių, keisti Lietuvos vairuotojų įpročius, išsodinti gyventojus iš senų taršių automobilių.
Ateityje įsigyti naujutėlį benzinu ar dyzelinu varomą automobilį bus neįmanoma. Europos parlamentas pritarė Europos Komisijos siūlymui nuo 2035-ųjų metų visiškai uždrausti prekybą naujomis anglies dvideginį išmetančiomis transporto priemonėmis.
Taip Europos Sąjunga bando laikytis savo tikslų: iki 2030 m. daugiau nei perpus sumažinti grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir 2050-ais tapti klimatui neutralia ekonomika.
Atsisakyti gamtą teršiančių vidaus degimo variklių skatina ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
„Turime padaryti, kad šis perėjimas įvyktų. Karas tik paryškino, kaip svarbu, kad šis perėjimas įvyktų kuo greičiau. Pinigai, išleisti atsinaujinančiai energijai Europoje, yra pinigai, kurie lieka Europoje. Pinigai išleisti kurui iš Rusijos, yra pinigai kurie dingsta Putino kišenėse“, – kalba Europos Komisijos viceprezidentas Frans Timmermans.
Europos Parlamento sprendimas dar nėra galutinis. Šalys narės derėsis, kaip įgyvendinti konkrečius tikslus. Tiesa, aplinkos ministras įsitikinęs: kelio atgal nėra.
„Kaip su vienkartiniais, plastikiniais šiaudeliais, taip ir su benzininiais, dyzeliniais varikliais, ateina direktyvos, jų įgyvendinimą turėsim užtikrinti“, – tikina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Automobilių gamintojams šis tikslas žinomas, tad verslo planuose – naujos gamyklos.
„2023-iais metais pradeda statyti visiškai naują gamyklą, kuri gamins tik elektrinius automobilius. Numatoma gamybos pradžia 2025 metų antras ketvirtis“, – tvirtina „Kia Auto“ vadovas Gintaras Kaukėnas.
Verslininkai priduria, kad namų darbus iki 2035-ųjų turi pasidaryti ne tik automobilių gamintojai, bet ir valstybės. Iki naujų benzininių ir dyzelinių automobilių atsisakymo reikia pripratinti vairuotojus, pristatyti pakrovimo stotelių, pasirūpinti kita reikalinga infrastruktūra.
„Visiems šitiems parduodamiems elektromobiliams reikės elektros, dar didesnis iššūkis. Neužmirškime, kad kardinaliai pasikeis ir visas automobilių remontas, tradicinių servisų kaip tokių nebeliks“, – sako G. Kaukėnas.
„Dabar elektromobiliai yra suvokiami kaip prabangos prekė, juos vairuoja žmonės turintys savo garažą, kažkokią galimybę krauti tą automobilį, nes jeigu pažiūrėsime į miegamuosius rajonus, tai jie nėra tam pritaikyti ir aš nemanau, kad bus artimiausioje ateityje“, – kalba „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Dalis vairuotojų kol kas skeptiškai vertina tokius planus, nes elektromobiliai jiems sunkiai įperkami:
„Šiandien nusipirkau automobilį elektrinį ir važiuoju į Klaipėdą. Jis neveža 200 km, ką daryti? Pakeliui yra kolonėlė, tvarka, sustojau. Benzino įsipyliau ir važiuoju. Reikia laukti kelias valandas.“
„Žmonės turi turėti pinigų tokiems automobiliams. Pagyvenusio amžiaus žmonėms būtų tikrai sunku įsigyti.“
„Su elektromobiliu važinėju, puikiai. Nesėsčiau į kitokį, ne. Antras jau, kad nereiktų į degalinę užvažiuoti. Namuose kraunam.“
Susisiekimo ministerija sudarė žemėlapį. Jame mėlynais ruožais nurodytos vietos, kur turėtų atsirasti nauja elektromobilių įkrovimo infrastruktūra. Numatoma, kad reikės iš viso daugiau kaip 5000-ių prieigų.
„Elektra yra ateitis. Rinkoje bus tiesiog tokie. Didžiausias iššūkis – privačios įkrovimo stotelės, ar garažuose, ar šalia namų, šalia daugiabučių. Pavyzdžiui, kad elektromobilius būtų įmanoma įkrauti nuo apšvietimo stulpų“, – kalba susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Elektromobilių įkrovimo vietos turės atsirasti šalia prekybos, poilsio ir laisvalaikio centrų, sveikatos, mokymo įstaigų. Daugiausia Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune.
Lietuva turi išsikėlusi ir savo tikslus. Pavyzdžiui, Seimo priimtame alternatyvių degalų įstatyme nurodyta, kad dar iki 2030-ųjų kas antras Lietuvoje nupirktas automobilis turi būti elektromobilis.
„Tiesiog gyventojus reikia nuraminti, elektromobiliai tuoj bus pigesni negu benzininiai ir dyzeliniai“, – tikina S. Gentvilas.
Dabar gyventojai gali gauti 5000 eurų subsidiją naujam elektromobiliui įsigyti, tačiau ateityje šios paramos planuojama iš viso atsisakyti.
„Šios subsidijos yra šitam pereinamajam laikotarpiui, kol neturime infrastruktūros, kol automobilių gaminimo kompanijos nėra perorientavusios savo gamybos, tikrai turime iššūkių, jos bus. O jau vėliau nuo 2026-ųjų valstybė neplanuoja subsidijuoti tokių priemonių įsigijimo“, – teigia susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Nors valdžia tikisi, kad po penkerių metų elektromobiliai tiesiog tiek atpigs, kad visi Lietuvos gyventojai pradės juos masiškai pirkti, verslas mano kitaip. Esą Lietuvai reikia ne planuoti, kada atsisakyti subsidijų elektromobiliams, o priešingai, išmokas didinti.
„Parama turi būti tokio dydžio, kad žmogui kaip jis beskaičiuotų, ką jis bedarytų, kaip jis bežiūrėtų, elektromobilis būtų pigiau“, – teigia „Deels on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
Šiuo metu grynųjų elektromobilių Lietuvoje nėra net 6000, lietuviai toliau mielai perka senus dyzelinius automobilius. Regitros duomenimis, šalyje apie 2 trečdalius visų M1 kategorijos lengvųjų automobilių yra dyzeliniai – iš viso daugiau kaip milijonas šimtas tūkstančių. Benzinu varomų 3 kartus mažiau, benzinu /dujomis 11 kartų, bezinu/elektra 27 kartus mažiau.
Pernai metų pradžioje vidutinis automobilio amžiaus siekė 15 metų ir 8 mėnesiai, šiemet 16 metų ir 4 mėnesiai. Automobilių parkas Lietuvoje sensta.
