„Nors degalų kainos auga ir nuolat kalbama apie jų taupymą bei mažesnę aplinkos taršą, automobiliai, kuriuos vis dar renkasi lietuviai, ir vairavimo įpročiai bei kultūra – toli gražu ne degalų taupymo ir taršos mažinimo atspindys, – teigia tyrimą atlikusios bendrovės „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius. – Tik šiek tiek mažiau nei dešimtadalis (8 proc.) stengiasi taikyti ekologiško vairavimo principus. Šie apklaustieji – daugiausia labai dideles pajamas gaunantys žmonės, kurie yra labiau išprusę, domisi naujovėmis ir noriai jas priima. Tai daugiau aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, kurie galbūt mąsto ne tiek apie degalų taupymą, kiek apie svarbesnius ir pasaulietiškesnius dalykus – gamtos išsaugojimą, taršos mažinimą ir pan.“
Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ liepos mėnesį atliko tyrimą apie Lietuvos piliečių ekologijos suvokimą ir ekologišką gyvenimo būdą. Per tyrimą respondentų teirautasi, ar jie taupo degalus taikydami ekologiško vairavimo principus.
„GfK CR Baltic“ vadovas pasakoja, kad atlikus kokybinę tyrimo dalį paaiškėjo, jog ekologiškas vairavimas daugeliui nesuvokiamas dalykas.
„Didžioji dalis interviu dalyvavusių lietuvių teigė, kad ekologiškai vairuoti įmanoma tik su ekologiškais automobiliais, – teigia A.Norkevičius. – Apklaustieji nesieja ekologiško vairavimo su atitinkamais vairavimo principais ir veiksmais. Jiems atrodo, kad ekologiškai važiuoti galima tik vairuojant ekologiškas transporto priemones. Tačiau ir važinėti degalus taupančiais automobiliais aktualu tik dešimtadaliui apklaustųjų. Tik 4 proc. mano, kad vairuotojų paruošimo programą reikėtų papildyti ekologiško vairavimo kursu,“ – pasakoja tyrimą atlikusios bendrovės vadovas.
Kad ekologišką vairavimą lietuviai daugiausiai sieja tik su ekologiškais automobiliais, patvirtina ir ekologiško vairavimo mokymų UAB „Ecodriving LT“ lektorius Vitoldas Milius.
„Vairuoti ekologiškai su ekologišku automobiliu – pagirtinas, tačiau ne kiekvienam prieinamas sprendimas. Ekologiškai ir ekonomiškai vairuoti galima su bet kokiu automobiliu, – pasakoja V.Milius. – Racionalus vairavimo būdas, neatliekant jokių bereikalingų veiksmų, iš anksto prognozuojant galimas situacijas ir planuojant maršrutą – tai pagrindiniai ekologiško vairavimo principai. Be to, vengiant bereikalingo pedalų – akseleratoriaus ir stabdžių – spaudymo ir neigiamų emocijų, vairuojama ne tik saugiau, bet ir mandagiau.“
Penktadalis apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad Lietuvos gyventojai įsigytų kuo naujesnes ir aplinką mažiau teršiančias transporto priemones, jei atsakingos institucijos skatintų tai daryti.
„Lietuviai degalus taupo tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai daro įtaką jų kišenei,– pasakoja V.Milius, – kadangi Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje dar nėra reglamentuoto СO2 išmetimo ir patys gyventojai nemoka mokesčių už taršą, rinktis paprastesnius, ekonomiškesnius ir mažiau taršius automobilius nėra prasmės. Todėl lietuviai kol kas renkasi automobilius neatsižvelgdami į šį kriterijų. Vis dėlto taupiai lietuviai važiuoti moka, ypač kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda galime stebėti, kad važiuojančių maksimaliu leistinu greičiu yra gerokai mažiau nei tų, kurie važiuoja pastoviu ir taupesniu greičiu – 90–100km/h. Tai paaiškinama, nes degalai kainuoja ir jei neskubi, tikrai gali jų sutaupyti,“ – teigia V.Milius.
Šių metų konkurso „Moku važiuoti taupiai!“ ir jo finalinio etapo „Ekoralis 2011“ nugalėtojas, tituluotas Lietuvos 2011-ųjų taupiausiu vairuotoju, vilnietis Artūras Žukas pasakoja, kad ekologiškai vairuoti stengiasi jau ketvirtus metus ir rezultatus pastebi labai ženklius.
„Dar prieš kelerius metus vairavau visai kitaip ir stengiausi išnaudoti visas vairuojamų automobilių galimybes bei dalyvaudavau visai kitokiose varžybose, pavyzdžiui, automobilių drage (traukos lenktynėse), – pasakoja A.Žukas. – Kai tik pradėjo brangti degalai, supratau, kad mano užsiėmimas – betikslis. Tuomet ir pradėjau vairuoti kitaip – siekti, kad važiuojant bet kuriuo automobiliu sąnaudos būtų kuo mažesnės, nors vairavau ir ne pačius silpniausius automobilius. Ekonomiškai vairuoti geriausiai sekasi mieste. Tai tarsi žaidimas, kuris labai užkrečia, nes stengiesi kuo mažiau stabdyti ar nestabdyti automobilio iki visiško sustojimo, nes automobilio pagreitėjimo metu iki reikiamo greičio yra sunaudojama daugiausiai degalų.“
A.Žukas sutinka, kad ekologiškai vairuojant tausojamas ir automobilis, be to, toks važiavimas saugesnis, o kiekvienas vizitas į degalinę – šventė, kurios reikia laukti mėnesį ar net du.
„Manau, lietuviai dar nelabai žino ir yra išbandę, kad važiuodamas net ir galingu automobiliu, bet naudodamas tam tikrus principus, degalų sąnaudas gali sumažinti iki 20-30 proc. be itin didelių pastangų, – teigia A.Žukas. – Kasdieną važinėju daugiau nei dešimties metų senumo „Audi A6“, su 1.9 TDI varikliu, ir sąnaudos kasdienėmis sąlygomis siekia 4–5 litrus dyzelino.“
Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ tyrimą atliko liepos mėn. Tyrimas vyko dviem etapais: atliktas kokybinis tyrimas (pagilinti interviu su ekologija besidominčiais ir ekologija nesidominčiais žmonėmis) ir apklausa internetu, kurios metu respondentų teirautasi, kaip jie suvokia ekologišką gyvenimo būdą ir kuriais jo principais vadovaujasi. Apklausoje internetu dalyvavo 1277 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.
